Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

Kurtuvėnų regioninio parko direkcija

Aplinkosauginis švietimas Lietuvoje: gamtos mokyklų įveiklinimas ir problemos aktualinimas

2019 m. rugsėjo 6 d. - 2020 m. kovo 6 d.

Problema

Gyvendami ant klimato katastrofos ribos ir būdami labiausiai klimato kaitos paveikta valstybe iš visų Europos šalių (GreenMatch, 2019), nebegalime ignoruoti aplinkosaugos svarbos – natūralaus kraštovaizdžio naikinimas, ekosistemų praradimas kelia tiesioginę grėsmę tiek gyventojų sveikatai, tiek išlikimui apskritai. Didelę įtaką tam turime mes – kiekvienas žemės gyventojas – kurio kasdieniai sprendimai nulemia kokioje aplinkoje gyvensime. Tam, kad galėtumėme suvaldyti šiuo metu vykstančius procesus, visuomenė privalo pereiti prie sąmoningesnio, mažesnio vartojimo, kuris tausotų jau turimus gamtos išteklius. O vienas iš svarbiausių būdų pasiekti vartojimo pokyčio – tai didinti visuomenės aplinkosaugos svarbos suvokimą bei ekologinį sąmoningumą.

Lietuvoje nacionalinė aplinkos apsaugos strategija kaip vieną iš aplinkosauginių prioritetų išsikelia visuomenės švietimą. Tačiau šiuo metu šis procesas vyksta fragmentuotai – trūksta tęstinių veiklų, nėra aiškaus visuomenės švietimo plano ir vykdymo strategijos, įgyvendinami projektai apima tik siauras tikslines grupes.

Nėra tikslių duomenų kiek iš viso žmonių yra įsitraukę į aplinkosauginio švietimo veiklas. Šiuo metu statistika kalba tik apie moksleivius – Lietuvos statistikos departamentas skaičiuoja, jog gamtinį švietimą, kaip neformaliojo švietimo veiklą, Lietuvoje 2018 m. rinkosi tik 1.23 % moksleivių. O pačiose bendrojo ugdymo mokyklose vykstantis gamtosauginis švietimas apima tik labai mažą dalį Lietuvos, į gamtosauginių mokyklų tinklą yra įsitraukusios tik 89 iš 1125 bendrojo ugdymo mokyklų, tuo tarpu Latvijoje šis skaičius yra daugiau nei dvigubas.

Tam, kad ši statistika padidėtų, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 2012 metais įvykdė „Saugomų teritorijų tvarkymo“ projektą, kurio metu buvo statomos ir rekonstruojamos 6 gamtos mokyklos įvairiose saugomose teritorijose. Tačiau šiuo metu gamtos mokyklos taipogi veikia gana fragmentuota – ne visos turi aiškų veiklos planą ir vystymo strategiją, egzistuoja didelė sezoniškumo problema, trūksta tęstinių veiklų, veiklos nesiorientuoja į visas amžiaus grupes. Be to, ne visos gamtos mokyklos bendradarbiauja su aplink esančiomis formalaus švietimo įstaigomis, todėl gamtos mokyklose apsilankančių moksleivių skaičius neretai priklauso tik nuo individualių mokytojų motyvacijos ir noro jose apsilankyti. Be konkretaus strateginio veikimo plano tiek pačiose gamtos mokyklose, tiek gamtosauginio švietimo srityje apskritai, gamtos mokyklos negali įgyvendinti ambicingų tikslų – ugdyti ekologiškai sąmoningų piliečių.

Aplinkosauginio švietimo problemos aktualinimas bei gamtos mokyklų, kaip regioninio aplinkosauginio švietimo centro koncepcijos sukūrimas suteiktų galimybę didinti visuomenės aplinkosauginį sąmoningumą bei prisidėtų prie nacionalinių ir tarptautinių aplinkos apsaugos tikslų.

Tikslas

Suaktyvinti aplinkosauginio švietimo veiklas ir aktualinti aplinkosaugos problematiką įtraukiant aplinkosauginį švietimą į svarbiausius valstybės strateginio planavimo dokumentus, bei įgalinant gamtos mokyklas tapti regioninio aplinkosauginio švietimo centru – vieta, kurioje būtų didinamas visuomenės ekologinis sąmoningumas ir aktualinama aplinkosauginio švietimo svarba.

Projekto eiga

2019/10/31

Atlikta Lietuvos aplinkosauginio švietimo ir gamtos mokyklų veiklos esamos situacijos analizė

2019/12/03

Atlikta 4 užsienio šalių gamtosauginio švietimo koordinavimo ir gamtos mokyklų veikimo analizė ir analizės santrauka

2019/12/22

Atliktas interviu ciklas su Šiaulių miesto, Šiaulių rajono ir Kelmės rajono mokytojais ir mokyklų vadovais

2020/02/10

Suorganizuotas gamtosauginio švietimo specialistų seminaras ir atlikta apskritojo stalo diskusija su gamtos mokyklų atstovais

2020/02/21

Įgyvendintos pilotinės modelio veiklos Kurtuvėnų regioninio parko Jautmalkės gamtos mokykloje ir sudarytos bendradarbiavimo sutartys

2020/03/06

Pristatyta gamtos mokyklų koncepcija, užtikrintas projekto tęstinumas

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

Panašūs projektai

2024 m. rugsėjo 9 d. - 2025 m. vasario 28 d.

NATO sąjungininkų karių Lietuvoje gerovės indekso sukūrimas

LR krašto apsaugos ministerija

Projekto tikslas – sukurti Lietuvoje dislokuotų sąjungininkų karių gerovės indeksą kaip įrankį, padėsiantį įvertinti ir karinius (tarnybinius), ir civilinius sąjungininkų karių Lietuvoje poreikius.
2024 m. rugsėjo 9 d. - 2025 m. vasario 28 d.

Bendradarbiavimo tarp kultūros ir kūrybinių industrijų bei kitų sektorių didinimas skatinant socialinių inovacijų kūrimąsi

LR kultūros ministerija

Projekto tikslas – skatinti socialinių inovacijų kūrimąsi remiantis bendradarbiavimu tarp KKI ir kitų sektorių.
2024 m. rugsėjo 9 d. - 2025 m. vasario 28 d.

Žiediškumo link: pastato (ar jo elementų) pakartotinio naudojimo skatinimas reguliacinėmis priemonėmis

LR Aplinkos ministerija

Projekto tikslas – diegti žiedinės ekonomikos praktikas Lietuvos statybos sektoriuje parengiant rekomendacijas, kaip skatinti pakartotinio pastatų (ar jų elementų) naudojimą Lietuvoje. 
2024 m. rugsėjo 9 d. - 2025 m. vasario 28 d.

Tarptautinių partnerysčių vystymas įgyvendinant darnaus vystymosi veiklas

LR užsienio reikalų ministerija

Šio projekto tikslas – vystyti tarptautines ir nacionalines partnerystes siekiant skatinti Lietuvos siūlomų tvarių sprendimų taikymą vystomojo bendradarbiavimo srityje. Šiam tikslui planuojama pasitelkti Lietuvos žaliųjų sprendimų katalogą.
2024 m. rugsėjo 9 d. - 2025 m. vasario 28 d.

Mažėjančios darbo jėgos kompensavimas naujosiomis technologijomis

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Projekto tikslas – pasiūlyti galimus sprendimus, kaip kompensuoti mažėjančią darbo jėgą naujosiomis technologijomis. 
2024 m. rugsėjo 9 d. - 2025 m. vasario 28 d.

Technologinės įžvalgos taikymas 2028–2034 m. Sumaniosios specializacijos strategijai

Inovacijų agentūra

Šio projekto tikslas – pateikti gaires ir rekomendacijas dėl technologinių įžvalgų naudojimo Lietuvos S3 planavime 2028–2034 m. cikle. Gairės bus orientuotos į išankstinį mąstymą (ang. Anticipatory thinking) ir planavimą, suderintą su ilgalaikiais Lietuvos ekonomikos ir inovacijų tikslais.