Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

Aplinkos ministerija

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo skatinimas upių atvėrimo žuvims klausimu

2020 m. kovo 9 d. - 2020 m. rugsėjo 4 d.

Problema

Upės visame pasaulyje patiria žmonių veiklos įtakotą spaudimą ir vienas svarbiausių faktorių, lemiančių prastą upių būklę Europoje ir užkertantis kelius dešimtims migruojančių žuvų rūšių, yra upių tėkmės ribojimas užtvankomis ir kitais statiniais (ES Vandens pagrindų direktyva). Tuo tarpu Lietuvoje, anot aplinkos apsaugos agentūros, net 82,6 % upių yra paveiktos užtvankų ir tiesinimo.

Praktika Lietuvoje rodo, jog užtvankos daro tiek socio-ekonominę, tiek ekologinę žalą. Finansinė užtvankų našta dažniausiai krenta ant savivaldybės administracijos pečių, kadangi dėl netvarkingų užtvankų įvyksta avarijos, kuriose nukenčia žmonių sveikata, turtas ir aplinka. Tokių avarijų kasmet įvyksta 1-2. Pagal vietos savivaldos įstatymą, savivaldybės privalo rūpintis ir tvarkyti šiuos sovietinius palikimus, nors užtvankos retai atlieka savo pirminę funkciją. Vienos užtvankos išlaikymas gali kainuoti kelis tūkstančius eurų per metus iš savivaldybės biudžeto.

Užtvankos taip pat kelia žalą gamtai. Šios kliūtys keičia upės ekosistemą, padarydamos ją labiau panašią į tvenkinio, nei į upės. Užtvenkus upę pasikeičia upės gylis, temperatūra, greitis, maisto medžiagų ir gyvūnų judėjimas, populiacijų vientisumas bei kiti svarbūs natūralios upės aspektai. Dėl pasikeitusios ekosistemos padidėja ligų ir parazitų grėsmė, kadangi žuvys pradeda būriuotis išplatėjusioje upės dalyje virš užtvankos. Taip užtvankos stipriai įtakoja nusistovėjusius kompleksinės sistemos procesus.

Atsakas į tai yra Europoje vykstantis upių išlaisvinimo iš užtvankų judėjimas. Organizacijos „Dam Removal Europe“ skelbiamais duomenimis (2020), Europoje jau pašalintos beveik 5000 užtvankų. Lyderėmis šioje srityje yra tokios Vakarų Europos šalys kaip Prancūzija, Švedija, Didžioji Britanija, Ispanija, o šalia jų vietą dabar užima ir Lietuvos kaimynė Estija, kurioje vykdomas užtvankų demontavimo projektas siekiant atverti 3300 kvadratinių kilometrų Pernu upės baseiną lašišoms ir kitoms žuvims. Estijos Aplinkos apsaugos agentūra taip pat įvertino, kad atverto Pernu upės baseino potencialas yra 48 000 lašišų mailiaus per metus, kas kiekvienais metais turi atnešti 1.5 mln. eurų į šalies biudžetą (Aplinkos Apsaugos Agentūra, 2019).

Sekant geruoju Estijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių pavyzdys rodo, kad užtvankų demontavimas yra ne tik užtikrintas kelias atgaivinti nykstančių žuvų rūšis, bet ir esminė priemonė gerinant vandens telkinių kokybę, būdas šalims sutaupyti užtvankoms palaikyti ir atnaujinti išleidžiamus pinigus bei biudžetą papildyti naujomis įplaukomis iš atvertose upėse vystomo tvaraus turizmo ir žuvininkystės.

Lietuvoje skaičiuojama apie 1500 užtvankų, kurios užkerta kelią žuvų judėjimui aukštyn arba žemyn upe. Mūsų šalyje bandymai demontuoti upių užtvankas kol kas nebuvo sėkmingi – galime pasigirti dviem 2020 m. planuojamomis demontuoti užtvankomis. Šis procesas Lietuvoje yra itin naujas, dėl to trūksta aiškaus užtvankų demontavimo procesų žemėlapio, socio-ekonominių ir ekologinių skaičiavimų apie naudą skirtingais atvejais, bendros vizijos ir tikslų bendradarbiaujant tarp skirtingų institucijų.

Tikslas

Remiantis gerosiomis praktikomis ir bendradarbiaujant su suinteresuotomis šalimis bus parengtas užtvankų demontavimo proceso modelis, kuris padės sistemingai vykdyti žuvų migracijos sąlygų gerinimą.

Projekto eiga

2020/04/10

Parengta užtvankų reikšmės žuvų migracijai ir Lietuvos situacijos analizė

2020/05/15

Atliktas tyrimas su savivaldybių atstovais ir parengta užtvankų klausimo problemų analizė

2020/06/19

Užsienio šalių gerųjų praktikų analizė žuvų migracijos gerinimo klausimu ir analizės santrauka

2020/07/10

Surengtos viešosios konsultacijos išsiaiškinti savivaldybių keliamas problemas dėl užtvankų, bei aptarti mokslininkų ir specialistų įtraukimą užtvankų keliamų aplinkosauginių problemų sprendimų ieškojimą, bei įgyvendinimą

2020/07/24

Parengtas pirminis užtvankų demontavimo proceso modelis ir įvykdytas pilotinis modelio išbandymas

2020/09/04

Parengtas rekomendacinis paketas upių vientisumo atkūrimo projektams: Procesų analizė ir aprašas

Projekto failai

Dalyviai

2019/20
Jonė Leščinskaitė
Jonė Leščinskaitė
2019/20
Ieva Zamaraitė
Ieva Zamaraitė

Panašūs projektai

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Lietuvos pranašumų puslaidininkių ir optoelektronikos sektoriuose įvertinimas

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Projekto tikslas – identifikuoti regioninius Lietuvos pranašumus puslaidininkių ir optoelektronikos sektoriuose; pateikti Lietuvos vertės pasiūlymą TUI pritraukimui. 

Dalyviai: Barbora Sharrock, Rokas Klioštoraitis

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Fizinių asmenų galimybės prisidėti prie kultūros finansavimo

LR Kultūros ministerija

Projekto tikslas – išsiaiškinti, kokiais būdais fiziniai asmenys gali prisidėti prie kultūros finansavimo ir kaip tam sukurti palankesnes sąlygas.

Dalyviai: Giedrė Pociūtė, Ieva Mikutavičiūtė

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Lietuvos susisiekimo sektoriaus inovacijų plėtros potencialas

LR Susisiekimo ministerija

Projekto tikslas – ištirti Lietuvos susisiekimo sektoriaus inovacijų ekosistemos augimo potencialą ir paruošti rekomendacijas bei pilotinį sprendimą šiam augimui skatinti.

Dalyviai: Viktorija Orlovaitė, Benediktas Girdvainis

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Lietuvos biotechnologijų sektoriaus konkurencingumo pasaulinėje bioekonomikoje vertinimas

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Projekto tikslas – įvertinti Lietuvos biotechnologijų sektoriaus galimybes integruotis ir konkuruoti  pasaulinėse bioekonomikos vertės grandinėse ir išskirti perspektyvius biotechnologijų subsektorius investicijų pritraukimui.

Dalyviai: Rasa Mončiunskaitė

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Virsmo technologijos Lietuvos gynyboje

Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos

Projekto tikslas – parengti ilgalaikę technologinių prioritetų strategiją krašto apsaugos sistemai, kuri užtikrintų Lietuvos kariuomenės technologinį pranašumą. Strategija padėtų skirtingiems gynybos sektoriaus dalyviams (mokslui, verslui, valstybės institucijoms, Lietuvos kariuomenei) nukreipti pastangas į vienodus tikslus, taip pat palengvintų bendradarbiavimą ir konkurencingumą bei inovacijų vystymą Lietuvos gynybos pramonėje.

Dalyviai: Dominykas Kugelevičius, Lukas Charitonovas

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Tvarus vartojimas: kaip paskatinti vartotojus taisyti sugedusius daiktus?

LR Teisingumo ministerija

Projekto tikslas – išsiaiškinti, kaip Lietuvoje paskatinti daiktų taisymą ir pakartotinį daiktų panaudojimą. 

Dalyviai: Gintarė Petrauskaitė, Rūta Kukulskytė