Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

Aplinkos ministerija

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo skatinimas upių atvėrimo žuvims klausimu

2020 m. kovo 9 d. - 2020 m. rugsėjo 4 d.

Problema

Upės visame pasaulyje patiria žmonių veiklos įtakotą spaudimą ir vienas svarbiausių faktorių, lemiančių prastą upių būklę Europoje ir užkertantis kelius dešimtims migruojančių žuvų rūšių, yra upių tėkmės ribojimas užtvankomis ir kitais statiniais (ES Vandens pagrindų direktyva). Tuo tarpu Lietuvoje, anot aplinkos apsaugos agentūros, net 82,6 % upių yra paveiktos užtvankų ir tiesinimo.

Praktika Lietuvoje rodo, jog užtvankos daro tiek socio-ekonominę, tiek ekologinę žalą. Finansinė užtvankų našta dažniausiai krenta ant savivaldybės administracijos pečių, kadangi dėl netvarkingų užtvankų įvyksta avarijos, kuriose nukenčia žmonių sveikata, turtas ir aplinka. Tokių avarijų kasmet įvyksta 1-2. Pagal vietos savivaldos įstatymą, savivaldybės privalo rūpintis ir tvarkyti šiuos sovietinius palikimus, nors užtvankos retai atlieka savo pirminę funkciją. Vienos užtvankos išlaikymas gali kainuoti kelis tūkstančius eurų per metus iš savivaldybės biudžeto.

Užtvankos taip pat kelia žalą gamtai. Šios kliūtys keičia upės ekosistemą, padarydamos ją labiau panašią į tvenkinio, nei į upės. Užtvenkus upę pasikeičia upės gylis, temperatūra, greitis, maisto medžiagų ir gyvūnų judėjimas, populiacijų vientisumas bei kiti svarbūs natūralios upės aspektai. Dėl pasikeitusios ekosistemos padidėja ligų ir parazitų grėsmė, kadangi žuvys pradeda būriuotis išplatėjusioje upės dalyje virš užtvankos. Taip užtvankos stipriai įtakoja nusistovėjusius kompleksinės sistemos procesus.

Atsakas į tai yra Europoje vykstantis upių išlaisvinimo iš užtvankų judėjimas. Organizacijos „Dam Removal Europe“ skelbiamais duomenimis (2020), Europoje jau pašalintos beveik 5000 užtvankų. Lyderėmis šioje srityje yra tokios Vakarų Europos šalys kaip Prancūzija, Švedija, Didžioji Britanija, Ispanija, o šalia jų vietą dabar užima ir Lietuvos kaimynė Estija, kurioje vykdomas užtvankų demontavimo projektas siekiant atverti 3300 kvadratinių kilometrų Pernu upės baseiną lašišoms ir kitoms žuvims. Estijos Aplinkos apsaugos agentūra taip pat įvertino, kad atverto Pernu upės baseino potencialas yra 48 000 lašišų mailiaus per metus, kas kiekvienais metais turi atnešti 1.5 mln. eurų į šalies biudžetą (Aplinkos Apsaugos Agentūra, 2019).

Sekant geruoju Estijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių pavyzdys rodo, kad užtvankų demontavimas yra ne tik užtikrintas kelias atgaivinti nykstančių žuvų rūšis, bet ir esminė priemonė gerinant vandens telkinių kokybę, būdas šalims sutaupyti užtvankoms palaikyti ir atnaujinti išleidžiamus pinigus bei biudžetą papildyti naujomis įplaukomis iš atvertose upėse vystomo tvaraus turizmo ir žuvininkystės.

Lietuvoje skaičiuojama apie 1500 užtvankų, kurios užkerta kelią žuvų judėjimui aukštyn arba žemyn upe. Mūsų šalyje bandymai demontuoti upių užtvankas kol kas nebuvo sėkmingi – galime pasigirti dviem 2020 m. planuojamomis demontuoti užtvankomis. Šis procesas Lietuvoje yra itin naujas, dėl to trūksta aiškaus užtvankų demontavimo procesų žemėlapio, socio-ekonominių ir ekologinių skaičiavimų apie naudą skirtingais atvejais, bendros vizijos ir tikslų bendradarbiaujant tarp skirtingų institucijų.

Tikslas

Remiantis gerosiomis praktikomis ir bendradarbiaujant su suinteresuotomis šalimis bus parengtas užtvankų demontavimo proceso modelis, kuris padės sistemingai vykdyti žuvų migracijos sąlygų gerinimą.

Projekto eiga

2020/04/10

Parengta užtvankų reikšmės žuvų migracijai ir Lietuvos situacijos analizė

2020/05/15

Atliktas tyrimas su savivaldybių atstovais ir parengta užtvankų klausimo problemų analizė

2020/06/19

Užsienio šalių gerųjų praktikų analizė žuvų migracijos gerinimo klausimu ir analizės santrauka

2020/07/10

Surengtos viešosios konsultacijos išsiaiškinti savivaldybių keliamas problemas dėl užtvankų, bei aptarti mokslininkų ir specialistų įtraukimą užtvankų keliamų aplinkosauginių problemų sprendimų ieškojimą, bei įgyvendinimą

2020/07/24

Parengtas pirminis užtvankų demontavimo proceso modelis ir įvykdytas pilotinis modelio išbandymas

2020/09/04

Parengtas rekomendacinis paketas upių vientisumo atkūrimo projektams: Procesų analizė ir aprašas

Projekto failai

Dalyviai

2019/20
Jonė Leščinskaitė
Jonė Leščinskaitė
2019/20
Ieva Zamaraitė
Ieva Zamaraitė

Panašūs projektai

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Lietuvos kriptoturto rinkos analizė ir plėtra

„Investuok Lietuvoje“

Projekto tikslas – ištyrus Lietuvos ir užsienio kapitalo kriptoturto rinkas, suformuoti Lietuvos kriptoturto vertės pasiūlymą stipriausioms užsienio kapitalo įmonėms. Sukūrus šį vertės pasiūlymą, planuojama inicijuoti dialogą su užsienio kapitalo įmonėmis taip siekiant į Lietuvą pritraukti patikimiausias ir didžiausias pasaulio kriptoturto rinkos įmones. 

Dalyviai: Viktorija Orlovaitė

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Pakartotinio elektronikos naudojimo skatinimas Lietuvos viešajame sektoriuje

LR ekonomikos ir inovacijų ministerija

Projekto tikslas – skatinti pakartotinį elektronikos naudojimą viešajame sektoriuje turto įsigijimo, naudojimo ir nurašymo tvarkoje identifikuojant ir praplečiant galimybes, kaip teikti prioritetą pakartotiniam elektronikos naudojimui. 

Dalyviai: Rūta Kukulskytė

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Žinių algoritmas: dirbtinio intelekto taikymas Lietuvos žurnalistikoje

LR Kultūros ministerija

Projekto tikslas – atlikti DI įrankių taikymo Lietuvos žurnalistikoje praktikos tyrimą: atskleisti DI naudojimo žurnalistikoje mastą ir įvairovę, suprasti DI naudojimą supančias baimes, stigmas ir iššūkius, skatinti etišką, saugų ir skaidrų DI įrankių naudojimą žurnalistikoje.

Dalyviai: Agnė Mikštienė

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Persikėlimo patirtys: aukštos profesinės kvalifikacijos migrantų istorijų tyrimas

Work in Lithuania

Projekto tikslas – atskleisti pagrindinius Lietuvoje gyvenančių aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečių persikėlimą nulėmusius veiksnius, jų lūkesčius ir asmeninę patirtį.

Dalyviai: Barbora Sharrock

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Darbo rinkos poreikių ir bedarbių įgūdžių atotrūkis: sprendimai bedarbių švietimo srityje

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Projekto tikslas – optimizuoti paramos mokymuisi priemonių sistemą taip, kad ji būtų: (1) tikslingiau orientuota į bedarbių integraciją darbo rinkoje; (2) prieinama didesnei daliai bedarbių.

Dalyviai: Agnė Pakšytė, Gintarė Petrauskaitė

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Intelektinių transporto sistemų plėtros galimybės Lietuvoje

LR Susisiekimo ministerija

Projekto tikslas – įvertinti ITS plėtros galimybes Lietuvoje

Dalyviai: Eglė Mordasaitė, Rugilė Dunauskaitė