Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

STEAM regioninio bendradarbiavimo stiprinimas

2020 m. kovo 9 d. - 2020 m. rugsėjo 4 d.

Problema

Pažangios pasaulio valstybės jau seniai telkia dėmesį į integruotą STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, kūrybiškumo ir matematikos) ugdymą, ypač mokyklose, taip siekdamos paruošti jaunąją kartą XXI a. iššūkiams, ugdyti problemų sprendimo ir kritinio mąstymo gebėjimus, tinkamai supažindinti moksleivius su karjeros STEAM profesijose galimybėmis bei užtikrinti visos šalies konkurencingumo ir produktyvumo augimą. Deja, nepaisant darbo rinkos poreikių ir šalies ekonomikos vystymosi, tik ketvirtadalis Lietuvos abiturientų renkasi tiksliųjų, gamtos, technologinių ir inžinerinių mokslų (STEM) specialybes. Vienas iš veiksnių, lemiantis tokį pasirinkimą, yra tai, jog dar mokyklose STEAM dalykai dėstomi remiantis formulėmis, teoremomis, aksiomomis, beveik nepateikiant gyvenimiškų pavyzdžių, aktualių kasdienių reiškinių paaiškinimų. Lietuvos moksleivių tarptautinio PISA testo, kuris apima teksto suvokimo, matematikos ir gamtos mokslų patikrinimą, rezultatai jau ne vienerius metus yra žemesni nei EBPO šalių vidurkis.

Taip pat, tarptautiniame inovatyvume indekse (2019) esame žemiau nei tikimasi pagal išsivystymo lygį, kartu su Jungtiniais Arabų Emyratais, Kataru, Omanu ir keliomis kitomis valstybėmis. Pažvelgus į stojančiųjų į aukštąsias mokyklas moksleivių rezultatus matosi, jog didžiuosiuose miestuose besimokančiųjų vidurkis yra aukštesnis nei tų, kurie mokosi regionuose. Be to, Lietuvoje, o taip pat ir Bulgarijoje, Estijoje, Lenkijoje, Serbijoje ir Ukrainoje, daugiau nei 15 % berniukų teigė norintys dirbti su IKT (informacinėmis komunikacijų technologijomis) susijusioje profesijoje, tuo tarpu daugiau nei 3 % mergaičių tokio noro neišreiškė nei vienoje iš PISA teste dalyvavusių šalių. Neformalus moksleivių švietimas Lietuvoje taip pat nėra plačiai orientuotas, dažniausiai pasirenkami ir finansuojami būreliai yra menų ir sporto – gamtamokslinės krypties būreliams skiriamas mažas dėmesys.

STEAM centrai yra inovatyvus būdas moksleivius supažindinti ne tik su gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) subtilybėmis, bet pažvelgti į tai kūrybiškai ir tarpdiscipliniškai, prijungiant menus ir dizainą (A). Tokiuose centruose Norvegijoje, Nyderlanduose, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ir kitose valstybėse moksleiviai jau beveik du dešimtmečius yra skatinami spręsti kompleksiškas problemas ir taip mokosi integruoti žinias iš skirtingų disciplinų, lavinti kritinį ir kūrybinį mąstymą, bei bendradarbiauti siekiant rezultatų. Taip ugdomas visapusiškas, lankstus ir nebijantis inovacijų žmogus.

Nors Lietuvoje jau veikia tokios iniciatyvos kaip STEAM mokyklų tinklas, STEAM atviros prieigos centrų steigimo procesas tęsiasi jau nuo 2015 metų. Šiemet (2020) buvo suplanuota atidaryti 10 STEAM centrų – po vieną kiekviename šalies regiono centre. 3 iš 10 centrų įsikurs didžiuosiuose miestuose prie Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos universitetų ir rūpinsis bendrųjų centrų veiklų metodikų parengimu. Likę 7 centrai bus įkurti Marijampolėje, Telšiuose, Tauragėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje ir Alytuje, kur teiks paslaugas viso regiono mokyklų moksleiviams ir mokytojams. Deja, šių centrų steigimas, dėl bendradarbiavimo regionuose trūkumo, nusikėlė mažiausiai metams.

STEAM iniciatyvos Lietuvoje yra orientuotos į ugdymo kokybės gerinimą, STEAM dalykų populiarinimą bei visų ugdymo proceso dalyvių – mokinių, mokytojų ir socialinių partnerių – įsitraukimą, kūrybinio potencialo didinimą. Būtent dėl to, kad STEAM iniciatyvos įtraukia įvairius socialinius partnerius ir visuomenės grupes, reikia, jog visos suinteresuotosios šalys bendradarbiautų, matytų vieningą STEAM centrų viziją ir suprastų jų veiklos potencialą bei naudą.

Tikslas

Atlikus Lietuvos STEAM ekosistemos apžvalgą ir išanalizavus gerąją užsienio praktiką steigiant ir palaikant STEAM centrus, paruošti regioniniams STEAM atviros prieigos centrams skirtą bendradarbiavimo su verslo, švietimo ir savivaldos atstovais modelį.

Projekto eiga

2020/04/17

Atlikta STEAM ugdymo ir regioninių centrų partnerystės esamos situacijos apžvalga

2020/05/15

Atlikta gerųjų užsienio STEAM iniciatyvų ir bendradarbiavimo praktikų analizė

2020/05/31

Atliktas STEAM centrų partnerystės galimybių vertinimas

2020/06/30

Parengtos preliminarios STEAM centrų partnerystės su suinteresuotomis šalimis kryptys

2020/07/17

STEAM regioninio bendradarbiavimo modelis išbandytas Šiauliuose

2020/08/27

Pasirašytas Ketinimų protokolas dėl bendradarbiavimo vystant Lietuvos STEAM centrų tinklą

2020/08/31

Parengtas Lietuvos regioninių STEAM centrų bendradarbiavimo modelis

Projekto failai

Dalyviai

2019/20
Judita Šarpienė
Judita Šarpienė
2019/20
Tomas Jankus
Tomas Jankus

Panašūs projektai

2023 m. kovo 6 d. - 2023 m. rugsėjo 6 d.

#CoCreateFutureOfUkraine projektų komunikacijos stiprinimas

LR Vyriausybės kanceliarija

Kadangi Ukrainos atsigavimo iniciatyvos vienijamos “Co-Create Future Of Ukraine” prekės ženklo, jo vystymas tapo projekto ašimi. Buvo nustatyti šie pagrindiniai tikslai: Sukurti vystymo planą ir pradėti didinti prekės ženklo “Co-Create Future Of Ukraine” žinomumą; didinti Lietuvos pastangų atkuriant Ukrainą matomumą žiniasklaidoje; parengti vizualinio identiteto dokumentus “Co-Create Future Of Ukraine”, kad Lietuva būtų pozicionuojama kaip šalis, turinti gilią kompetenciją ir vykdanti projektus Ukrainoje.

Dalyviai: Polina Stasiuk

2023 m. kovo 6 d. - 2023 m. rugsėjo 6 d.

Duomenimis grįsta Žaliojo kurso valdysena

LR Vyriausybės kanceliarija

Projekto tikslas – identifikuoti, surinkti ir atvaizduoti turimus Lietuvos klimato ir aplinkosaugos sričių įsipareigojimų stebėsenai reikalingus duomenis bei praplėsti NEKS darbo grupės klausimų spektrą, kad būtų apimamos visos Žaliojo kurso srities problemos.

Dalyviai: Benas Švedas, Monika Barauskaitė

2023 m. kovo 6 d. - 2023 m. rugsėjo 6 d.

Eurointegracija per kultūrą: Ukrainos centro ir EUNIC Lietuva bendradarbiavimo stiprinimas

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Šio projekto tikslai: sustiprinti Ukrainos centro ir EUNIC Lietuva bendradarbiavimą; parengti rekomendacijas Ukrainos centrui kaip minkštosios galios priemonei; sukurti Ukrainos centro modelį.

Dalyviai: Kseniia Yerofeieva

2023 m. kovo 6 d. - 2023 m. rugsėjo 6 d.

Mokyklų ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas STEAM ugdyme

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Projekto tikslas – išsiaiškinti, kaip užtikrinti ilgalaikį, efektyvų ir tvarų mokslininkų (-ių) ir aukštųjų mokyklų įsitraukimą į moksleivių STEAM ugdymą.

Dalyviai: Dr. Edita Karosienė

2023 m. kovo 6 d. - 2023 m. rugsėjo 6 d.

Perteklinių skolų sprendimų taikymas

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Projektas siekia spręsti perteklinių įsiskolinimų problemą suteikiant skolininkams paskatų grįžti į darbo rinką. Tikslui pasiekti dedami šie žingsniai: Civilinio Proceso Kodekso pakeitimo projektas, apimantis išskaitų iš darbo užmokesčio tarifų mažinimą; smulkesnį išskaičiuojamų pajamų segmentavimą, kuriuo siekiama geriau atliepti skolininkų mokumo galimybes; ir didinant paskutinio būsto apsaugą nuo išieškojimo. Skolų moratoriumo siūlymas skolininkams, grįžtantiems į darbo rinką. Duomenų apie skolininkus ir kreditorius prieinamumo platinimas, kuris bus pasiektas vienkartine surinktų duomenų analize, bei gyvų duomenų stebėsenos švieslente.

Dalyviai: Rokas Keršys

2023 m. kovo 6 d. - 2023 m. rugsėjo 6 d.

Seksualinis smurtas: pagalba aukoms

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Projekto tikslas – sukurti tarpinstitucinį bei tarporganizacinį pagalbos seksualinio smurto aukoms  algoritmą.

Dalyviai: Dr. Monika Rogers