Pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ numatyta, kad Lietuva turėtų tapti sumanios ekonomikos ir sumanios visuomenės šalimi. Spartaus technologijų vystymosi amžiuje ir žinių visuomenėje vis daugiau reikšmės įgyja žinių kūrimo ir taikymo gebėjimai, o kūrybiškumas, inovatyvumas ir verslumas tampa svarbiausiu pažangių valstybių apibūdinimu. Esminis iššūkis – ugdyti smalsius, išsilavinusius, kritiškai mąstančius žmones, plėtoti aukštos pridėtinės vertės gamybos šakas ir produktus. Norint tai pasiekti būtina didinti mokinių susidomėjimą gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija, matematika ir ugdyti jų kūrybiškumo, iniciatyvumo ir verslumo kompetencijas; skatinti jaunimą rinktis tyrėjo profesiją, tiksliųjų mokslų sritis, informatiką. STEAM (angl. science, technology, engineering, arts, mathematics) integralaus ugdymo principų panaudojimas švietime gali padėti spręsti moksleivių susidomėjimo šiomis sritimis stokos problemą.
Lietuvos darbo rinkoje jau kurį laiką pastebimas didelis poreikis STEAM sričių specialistų, o ateityje prognozuojamas dar didesnis jų stygius, tačiau STEAM studijas renkasi tik apie 26% moksleivių. Tuo tarpu, socialiniai mokslai ir toliau išlaiko stabilų populiarumą ir 2019 m. juos rinkosi per 40 % šalies moksleivių [1]. Tokie moksleivių pasirinkimai atspindi vyraujantį mažą jaunimo domėjimąsi STEAM mokslų studijomis ir susijusiomis profesijomis.
Be to, tarptautinių PISA tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvos penkiolikmečių raštingumo lygis gamtos mokslų ir matematikos srityje išlieka žemesnis, nei EBPO vidurkis [2]. Mūsų šalies mokiniai vis dar stokoja informacijos analizės, interpretavimo, kritinio ir analitinio mąstymo, vertinimo įgūdžių. Gamtamokslinio raštingumo rezultatų atotrūkis tarp didmiesčių ir mažesnių miestų bei kaimo mokyklų nemažėja, o gabesniems vaikams ir vaikams, besidomintiems STEAM mokslais, trūksta galimybių gilinti žinias šiose srityse [3].
Mokyklų gamtos mokslų, technologijų ir matematikos infrastruktūros (mokymo priemonių ir įrangos) būklė ilgą laiką buvo kritinė – STEAM mokslų buvo mokomasi tik teoriniame lygmenyje. Nors šiuo metu vis daugėja STEAM ugdymo ir populiarinimo iniciatyvų, tačiau svarbu pažymėti, kad daugumoje šalies mokyklų vis dar nėra galimybių gilesniam praktiniam STEAM mokymui organizuoti, taigi atotrūkis tarp esamo – teorinio ir siektino – praktinio, patyrimu, empiriniu pažinimu paremto mokymo, yra ryškus.
Siekiant eliminuoti STEAM ugdymo infrastruktūros ir moksleivių žinių bei pasiekimų spragas imamasi novatoriškų sprendimų didinant susidomėjimą STEAM dalykais ir jų ugdymo kokybę. 2016 metais nuspręsta steigti STEAM atviros prieigos centrus visuose Lietuvos regionuose. Labai svarbu, jog vaikų ir moksleivių smalsumas domėtis pasauliu, eksperimentuoti ir atrasti būtų skatinami jau nuo mažų dienų. Kuriama STEAM sričių populiarinimo infrastruktūra tikimasi prisidėti prie Lietuvos inovacijų kultūros formavimo ir moksleivių paskatinimo domėtis STEAM sritimis.
STEAM centrų kūrimas apskričių teritorijų centruose sudarys sąlygas visų šalies moksleivių formaliajam ir neformaliajam ugdymui pasitelkiant naujausią laboratorinę įrangą bei modernias mokymo metodikas. Kuriamos mokymosi aplinkos bus atviros visiems Lietuvos moksleiviams, nepaisant jų gyvenamosios vietos ar socialinės padėties. Centrų veiklos ir teikiamos paslaugos jiems sudarys didesnes galimybes pasirinkti geriausiai jų gebėjimus, poreikius ir interesus atitinkančią veiklą, tyrinėti, analizuoti ir kurti. Tiek itin gabūs, tiek konkrečia STEAM sritimi besidomintys moksleiviai turės galimybę gilinti žinias neformalių užsiėmimų metu: eksperimentuoti ir praktikuotis, suprasti ir atrasti.
Regioninių STEAM centrų įveiklinimas ir sklandus veiklos tęstinumas yra iššūkis, tenkantis ne tik centrui, bet ir visam regionui. STEAM centrų veiklai reikalingi ne tik finansiniai resursai, bet ir žmogiškųjų išteklių ir kitų minkštųjų priemonių užtikrinimas. Dėl šios priežasties, centro partnerių paieška ir partnerių tinklo plėtra, partnerystės mezgimas ir socialinių partnerių indėlis yra neatsiejami nuo sėkmingo STEAM centro funkcionavimo. Tam, kad bendradarbiavimo ryšių užmezgimas vyktų sklandžiai, o visiems regionams būtų suteikiamos vienodos galimybės rasti partnerius ir su jais užmegzti ryšius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su „Kurk Lietuvai“ programos dalyviais kuria bendradarbiavimo modelį, kuris bus viena iš STEAM centrų veiklos modelio sudedamųjų dalių. Šis bendradarbiavimo modelis ne tik padės centrui įvertinti partnerystės galimybes bei kaip jas realizuoti, bet ir apibrėš partnerystės teisinį reglamentavimą pagal kiekvieną struktūrinį STEAM centro padalinio atvejį.
Daugiau informacijos apie šį projektą galite rasti čia.
[1] – LAMA BPO, 2019 m.
[2] – ŠMM ŠAC, Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologijų mokslų priemonėmis, Investicijų projektas, 2018 m.
[3] – PISA, 2018 m.
EN