Naujųjų ūkininkų inkubatoriai Lietuvoje

Problema

Pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriant diskusijoms kaip turėtų atrodyti maisto kokybės užtikrinimo bei tiekimo sistema, didžiulė atsakomybė tenka ūkininkams. Siekiant, kad vartotojus pasiekiantis maistas būtų užaugintas ekologiškai, transportuojamas tvariai, ir pardavinėjamas lokaliai, svarbu sukurti vieningą, ūkininkams prieinamą finansinę, struktūrinę, bei žinių sistemą. Šiuo metu Lietuvoje veikianti paramos ūkininkams sistema yra orientuota į finansines paskatas, o vien tik tokia parama negali užtikrinti ilgalaikio (ypač naujų ūkininkų) tobulėjimo ir pelningo ūkininkavimo. Žinoma, jog finansinė parama žemės ūkiui ES yra labai svarbi, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, būtina atkreipti dėmesį ir į kitus būdus galinčius vesti ūkininką prie pelningesnio ūkininkavimo, kuris būtų mažiau priklausomas nuo tiesioginės finansinės paramos.

Lietuvos žemės ūkio sektoriuje, vienam dirbančiam asmeniui tenka 16,2 tūkst. EUR sukuriamos sąlyginės pridėtinės vertės Lietuvai kai tuo tarpu šalies bendrajame ūkyje toks pat vidurkis darbuotojui siekia 31,4 tūkst. EUR (BŽŪP, 2020). Ūkininkų sukuriama pridėtinė vertė galėtų išaugti kelias būdais: koncentruojantis į produkcijos gavybą, pavyzdžiui, persiorientuojant į ekologišką gamybą, skatinant žaliavų perdirbimą maisto grandinės pradžioje ar diversifikuojant ūkio įplaukas, įtraukiant agroturizmą ar sukuriant kitas veiklas.

Augantis ekologiškos produkcijos poreikis vartotojų tarpe bei Lietuvos valstybės tikslas (NPP, 2020) padidinti žaliųjų pirkimų procentą turėtų aktyviau skatinti daugiau ūkininkų sėkmingai persiorientuoti į ekologinį ūkininkavimą, taip pat užtikrinant, kad šie turės galimybes pelningai realizuoti savo produkciją. Tačiau norint įkurti sėkmingus ekologinius ūkius, kurių sukuriama pridėtinė vertė neštų pelną ūkininkams, reikalingos atitinkamos žinios ir įgūdžiai. Dėl klimato kaitos, besikeičiančių vartotojų maisto poreikių, bei sparčiai besivystančių inovacijų technologijų srityje, ūkininkams vis labiau reikalinga sistema, leidžianti užpildyti žinių spragas, įgyti naujų įgūdžių ar sulaukti konsultacijos jiems aktualiais klausimais.

Anot EK pateiktų BŽŪP rekomendacijų Lietuvai, žemės ūkio žinių dalijimosi ir perdavimo sistema Lietuvoje yra, tačiau ji fragmentuota, neapibrėžta ir nepakankamai koncentruota į ūkininkų poreikius. AKIS (Agricultural knowledge and innovation system) yra viena iš ES siūlomų priemonių skatinti savišvietą, dalinimąsi žiniomis tarp mokslininkų, ūkininkų, verslo atstovų ir kitų suinteresuotų šalių, dalyvaujančių maisto grandinėse. Nors ši priemonė ir taikoma Lietuvoje, vieningos sistemos nebuvimas bei pačio modelio neapibrėžtumas lemia, jog sunku įvertinti šios priemonės veiksmingumą bei nešamą naudą ūkininkams.

Norint užtikrinti kokybišką pagalbą naujiems ūkininkams, svarbu sutelkti egzistuojančių institucijų žinias ir atverti sėkmingo ūkininkavimo pavyzdžius. Ūkio inkubatoriai naujiems ūkininkams suteiktų galimybę kurti ir vadovauti ūkiui pasitelkiant mokslu ir žiniomis grįstus sprendimus. Čia kultivuojamos gerosios praktikos būtų atvertos ir kitiems ūkininkams, taip sukuriant atvirus žemdirbystės centrus, kuriuose sutelktos žinios būtų prieinamos tiek programoje dalyvaujantiems, tiek kitiems, ūkininkams.

Tikslas

Pritaikyti ūkininkų inkubatorių modelį Lietuvoje, siekiant sudaryti sąlygas naujiems ūkininkams vykdyti žemės ūkio projektus bei įgauti teorinių ir praktinių žinių, reikalingų savarankiškam ūkio valdymui.

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

2020/21

Tautvilė Daugėlaitė

2020/21

Šarūnas Genys