Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

Aplinkos ministerija

Žaliosios infrastruktūros principų taikymas Lietuvos savivaldybėse

2021 m. kovo 8 d. - 2021 m. rugsėjo 3 d.

Problema

Remdamiesi pirmojo programos pusmečio metu padėtu pagrindu žaliosios infrastruktūros (ŽI) principų populiarinimui Lietuvoje, Gintarė, Gaudrė ir Ignas siekia tęsti inicijuotas diskusijas ir procesus, ir savo antrojo projekto metu perkelti svarbiausias idėjas į realų, praktinį lygmenį.

Žaliosios infrastruktūros konceptas siekia pakeisti nusistovėjusį, daugeliu atvejų atsainų žmonių požiūrį į gamtą miestų aplinkoje, ir padėti suvokti daugialypes jos teikiamas naudas. Pirmojo projekto metu buvo surinkta daugybė šias naudas iliustruojančių faktų, kaip kad tai, kad Niujorke medžių atliekamos CO2 ir kitos oro taršos kaupimo ir skaidymo funkcijos ekonominė vertė siekia 250 mln. JAV dolerių per metus. Visgi, Lietuvoje ši funkcinė gamtinių elementų pusė yra dar mažai suprantama ir vertinama, ir tai ypač atsispindi šiuo metu pastebimose nedarnios urbanizacijos, intensyvaus tankinimo, viešųjų erdvių trinkelizacijos, vertingų miesto medžių kirtimo tendencijose. Žemi miestų aplinkos kokybės standartai toliau kelia neigiamą poveikį visuomenės gerovei ir sveikatai, daro žalą ekonomikai ir stiprina klimato kaitos poveikį tokiu istoriniu metu, kai turėtų būti daroma viskas, kas yra įmanoma, kad įprastos praktikos būtų pakeistos tvariomis ir kuo daugiau gamtinio kapitalo būtų išsaugota. Prastėjančią situaciją Lietuvoje parodo įvairūs rodikliai:

Su oro tarša susiję sveikatos kaštai Lietuvoje yra didžiausi tarp EBPO šalių ir siekia net 1 mlrd. Eur per metus (Europos Komisija, 2017).
Tyrimo, kuriame buvo įvertinti tokie pokyčiai, kaip paviršių temperatūra ir kritulių kiekis, duomenimis, Lietuva buvo identifikuota kaip labiausiai klimato kaitos paveikta šalis Europoje (Green Match, 2019).
Tam, kad žalioji infrastruktūra galėtų padėti efektyviai spręsti šias ir daugelį kitų problemų, būtina ją planuoti strategiškai, teritoriniame lygmenyje. Vienas svarbiausių šio proceso dalyvių – savivaldybės, geriausiai suprantančios savo vietovės problematiką ir bendruomenių poreikius. Tačiau dar pirmojo projekto metu išryškėjo savivaldybių pajėgumų problema: atliktoje apklausoje 64 % dalyvavusiųjų savivaldybės ekspertų teigė, jog savivaldybės lygmeniu jie nesijaučia įgalinti/pajėgūs savarankiškai plėtoti, stiprinti ŽI tinklą strateginiu lygiu, o daugiau nei pusė apklaustųjų atsakė, jog jų savivaldybėje nėra keliami su ŽI kokybe susiję reikalavimai.

Bendradarbiaudami su atrinktomis pilotinėmis savivaldybėmis, šį pusmetį dalyviai sieks sukurti ir išbandyti žaliosios infrastruktūros taikymo modelį, kuris leistų savivaldybėms aiškiais žingsniais įsivertinti žaliosios infrastruktūros poreikį ir pritaikyti jos sprendimus strategiškai. Naudojant žalumo indeksą ir kitus įrankius, modelis taip pat padės įtraukti bendruomenes ir kitas suinteresuotas šalis, ir parinkti lokaliam kontekstui labiausiai tinkamus ŽI sprendimus. Šis projektas ir kuriami įrankiai prisidės prie savivaldybių savarankiškumo tinkamai planuojant ir reguliuojant žaliosios infrastruktūros elementus bei jų kokybę, ir leis joms efektyviau išnaudoti gamtinių elementų teikiamų naudų potencialą.

Tikslas

Sukurti žaliosios infrastruktūros taikymo metodiką ir praktiškai ją išbandyti pilotinėse Lietuvos savivaldybėse.

Projekto eiga

2021/05/12

Atrinktos pilotinės savivaldybės

2021/06/08

Žalumo indeksas pristatytas Vilniaus bendruomenių atstovams ir įvykdytos dirbtuvės su nekilnojamo turto vystytojais

2021/06/22

Paruošta žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapių sudarymo metodika

2021/07/08

Žalumo indeksas suderintas su specialistais ir paruoštas detalus taikymo Lietuvoje vadovas

2021/07/26

Žaliosios infrastruktūros elementų kortos: įrankis suinteresuotų šalių įtraukimui

2021/08/16

Paruoštos rekomendacijos ir galimybių studijos pilotinėms savivaldybėms

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

2020/21
Ignas Kazlauskas
Ignas Kazlauskas
2020/21
Gaudrė Znutaitė
Gaudrė Znutaitė
2020/21
Gintarė Kapočiūtė
Gintarė Kapočiūtė

Panašūs projektai

2022 m. rugsėjo 7 d. - 2023 m. kovo 3 d.

Lietuvos parama Ukrainai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

Projektu siekiama sujungti suinteresuotas šalis iš skirtingų sektorių, skatinti dalintis informacija apie vykdomą veiklą ir apibrėžti sritis bei veiklas, kuriose nevyriausybinės organizacijos galėtų bendradarbiauti remiant Ukrainą.

Dalyviai: Viktoriya Didenko, Dalia Krapavickaitė

2022 m. rugsėjo 7 d. - 2023 m. kovo 3 d.

Skaitmeninio švietimo gairės mokykloms

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Padėti Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloms prisitaikyti prie mokymo(si) skaitmeniniame amžiuje, parengiant skaitmeninio švietimo gaires – įrankį, kuris apibrėžia kas yra prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi mokykla bei pateikia rekomendacijas mokyklų vadovams kaip tokią mokyklą kurti.

Dalyviai: Julija Skerniškytė, Dr. Edita Karosienė

2022 m. rugsėjo 7 d. - 2023 m. kovo 3 d.

Visuotinė (universali) jurisdikcija

LR Teisingumo ministerija

Projekto tikslas – atlikti universalios jurisdikcijos taikymo Lietuvos ir kitų Europos šalių teismuose analizę ir pasiūlyti sprendimus, kaip šį procesą efektyvinti, ypač tiriant karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir baudžiamąsias bylas dėl galimo genocido Ukrainoje.

Dalyviai: Dr. Kateryna Latysh, Dr. Monika Rogers

2022 m. rugsėjo 7 d. - 2023 m. kovo 3 d.

Informacinių platformų, skirtų Ukrainos pabėgėliams, sujungimas ir pasiekiamumo didinimas

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Projektas turi du tikslus – aprūpinti pabėgėlius visa reikalinga, aktualia informacija iš patikimo šaltinio, bei sukurti įrankį, kuris susistemintų visą informaciją į vieną vietą, o tai palengvintų išskirstyti pabėgėlių srautus ir rasti labiausiai poreikius atitinkančias vietas.

Dalyviai: Polina Stasiuk, Kseniia Yerofeieva, Milda Ulozaitė

2022 m. rugsėjo 7 d. - 2023 m. kovo 3 d.

Webcrawling metodo taikymas Aplinkos apsaugos departamento veiklose

Aplinkos apsaugos departamentas prie LR Aplinkos ministerijos

Pagreitinti ir automatizuoti galimai nelegalių skelbimų paiešką panaudojant webcrawler, taip pagerinant sąlygas Aplinkos apsaugos departamentui operatyviai, efektyviai ir kokybiškai vykdyti savo funkciją – aplinkos apsaugos kontrolę.

Dalyviai: Monika Barauskaitė, Benas Švedas

2022 m. rugsėjo 7 d. - 2023 m. kovo 3 d.

Account-based marketing (ABM) procesų kūrimas ir įgyvendinimas VšĮ „Investuok Lietuvoje“

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Prisidėti prie konkretaus ir nuoseklaus ABM proceso kūrimo ir įgyvendinimo VšĮ Investuok Lietuvoje bei pateikti praktines įžvalgas ne tik agentūrai, bet ir kitoms Lietuvos institucijoms.

Dalyviai: Dr. Monika Belhaj