Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

Aplinkos ministerija

Žaliosios infrastruktūros integravimas į miestų planavimą

2020 m. rugsėjo 7 d. - 2021 m. kovo 5 d.

Problema

Miestai yra nuostabi mūsų žmonijos pažangos išraiška, tačiau čia atsiranda ir nemažai esminių mūsų civilizacijos problemų. Visiems žinoma, kad užterštumas, triukšmas, ramių erdvių trūkumas negatyviai veikia fizinę ir psichologinę gyventojų sveikatą. Be kita ko, dėl sutrikdyto dirbtinės ir natūralios aplinkos balanso, miestai yra linkę sustiprinti klimato kaitos keliamą žalą – kaip karščio bangas, staigius kritulių kiekius. Be atsirandančių problemų žmonėms, miestai jau seniai alina ir augalijos ir gyvūnijos ekosistemas, į kurias jie yra įsiterpę. O COVID-19 pandemijos kontekste mokslininkai vis daugiau kalba ir apie tai, kad ekosistemų sveikata ir mūsų pačių sveikata tarpusavyje yra stipriai susijusios.

Nepaisant to, miestai sparčiai plečiasi ir plėsis toliau. Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ES buvo išbetonuota maždaug 8 000 km2 – tai reiškia, kad tik per 10 metų nenatūralių plotų padaugėjo 5%. Vilniaus mieste tarp 2007 ir 2014 metų nepralaidžių dangų plotas išaugo 12%. Ir nors šiuo metu mūsų didieji miestai, palyginus su kitais panašaus dydžio ES miestais, dar tebėra gana žali, jau dabar daugiau nei trečdalis vilniečių teigia, kad žaliosios erdvės jiems yra sunkiai pasiekiamos.

Tačiau strategiškam, tvariam šių iššūkių sprendimui nebūtina užkirsti kelią miestų plėtrai. Vis daugiau miestų atsigręžia atgal į gamtą, sėkmingai ją integruodami savo teritorijų planavime per žaliosios infrastruktūros konceptą. Žaliosios infrastruktūros elementai – tai ne tik miškai, želdynai, upės ir kiti vandens telkiniai, bet ir žalieji stogai, fasadai, tvarios paviršinio vandens surinkimo sistemos. Visi kartu jie teikia aibę ekosisteminių paslaugų – ne tik ekologinę ir rekreacinę funkcijas, bet ir apskaičiuojamą ekonominę naudą, kuri dažnai atsieina pigiau, nei tokias pačias funkcijas atliekanti dirbtinė – pilkoji – infrastruktūra. Apskaičiuota, kad Niujorko mieste medžiai, sumažindami gyvenamosios energijos ir nuotekų sąnaudas, sutaupo 5,7 mlrd. USD.

Stiprus, nefragmentuotas žaliosios infrastruktūros tinklas kuo greičiau turėtų tapti visų Lietuvos didžiųjų miestų urbanistiniu prioritetu, taip užtikrinant, kad jo teikiamų naudų potencialas yra kuo geriau išnaudojamas žmonių ir gamtos gerbūviui skatinti, kol tai padaryti dar nėra per vėlu.

Tikslas

Sukurti įrankį, kuris padėtų sprendimų priėmėjams, vystytojams ir visuomenei kuo tiksliau įvertinti žaliosios infrastruktūros teikiamą naudą, ir užtikrinti kokybišką ir nefragmentuotą jos tinklo kūrimą urbanizuotų teritorijų vystyme.

Projekto eiga

2020/10/23

Atliktos konsultacijos su suinteresuotomis šalimis ir ekspertais

2020/11/06

Atlikta esamos situacijos Lietuvoje analizė

2020/12/14

Suorganizuota diskusija dėl žaliosios infrastruktūros integravimo į teritorijų planavimo įstatymą ir pateiktas pasiūlymas Seimui

2021/01/06

Atlikta užsienio gerųjų praktikų analizė

2021/02/06

Pateikti pasiūlymai LR Bendrajam Planui, LR Vyriausybės Veiksmų Įgyvendinimo Planui, AM 2021-2023 m. Strateginio Veiklos Plano Projektui, Nacionalinės Klimato Kaitos Valdymo Darbotvarkės Projektui

2021/03/05

Paruoštas žaliosios infrastruktūros gidas ir žaliojo indekso apžvalga suinteresuotų šalių peržiūrai

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

2020/21
Gaudrė Znutaitė
Gaudrė Znutaitė
2020/21
Gintarė Kapočiūtė
Gintarė Kapočiūtė
2020/21
Ignas Kazlauskas
Ignas Kazlauskas

Panašūs projektai

2022 m. rugsėjo 7 d. - 2023 m. kovo 3 d.

Lietuvos parama Ukrainai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

Projektu siekiama sujungti suinteresuotas šalis iš skirtingų sektorių, skatinti dalintis informacija apie vykdomą veiklą ir apibrėžti sritis bei veiklas, kuriose nevyriausybinės organizacijos galėtų bendradarbiauti remiant Ukrainą.

Dalyviai: Viktoriya Didenko, Dalia Krapavickaitė

2022 m. rugsėjo 7 d. - 2023 m. kovo 3 d.

Skaitmeninio švietimo gairės mokykloms

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Padėti Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloms prisitaikyti prie mokymo(si) skaitmeniniame amžiuje, parengiant skaitmeninio švietimo gaires – įrankį, kuris apibrėžia kas yra prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi mokykla bei pateikia rekomendacijas mokyklų vadovams kaip tokią mokyklą kurti.

Dalyviai: Julija Skerniškytė, Dr. Edita Karosienė

2022 m. rugsėjo 7 d. - 2023 m. kovo 3 d.

Visuotinė (universali) jurisdikcija

LR Teisingumo ministerija

Projekto tikslas – atlikti universalios jurisdikcijos taikymo Lietuvos ir kitų Europos šalių teismuose analizę ir pasiūlyti sprendimus, kaip šį procesą efektyvinti, ypač tiriant karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir baudžiamąsias bylas dėl galimo genocido Ukrainoje.

Dalyviai: Dr. Kateryna Latysh, Dr. Monika Rogers

2022 m. rugsėjo 7 d. - 2023 m. kovo 3 d.

Informacinių platformų, skirtų Ukrainos pabėgėliams, sujungimas ir pasiekiamumo didinimas

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Projektas turi du tikslus – aprūpinti pabėgėlius visa reikalinga, aktualia informacija iš patikimo šaltinio, bei sukurti įrankį, kuris susistemintų visą informaciją į vieną vietą, o tai palengvintų išskirstyti pabėgėlių srautus ir rasti labiausiai poreikius atitinkančias vietas.

Dalyviai: Polina Stasiuk, Kseniia Yerofeieva, Milda Ulozaitė

2022 m. rugsėjo 7 d. - 2023 m. kovo 3 d.

Webcrawling metodo taikymas Aplinkos apsaugos departamento veiklose

Aplinkos apsaugos departamentas prie LR Aplinkos ministerijos

Pagreitinti ir automatizuoti galimai nelegalių skelbimų paiešką panaudojant webcrawler, taip pagerinant sąlygas Aplinkos apsaugos departamentui operatyviai, efektyviai ir kokybiškai vykdyti savo funkciją – aplinkos apsaugos kontrolę.

Dalyviai: Monika Barauskaitė, Benas Švedas

2022 m. rugsėjo 7 d. - 2023 m. kovo 3 d.

Account-based marketing (ABM) procesų kūrimas ir įgyvendinimas VšĮ „Investuok Lietuvoje“

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Prisidėti prie konkretaus ir nuoseklaus ABM proceso kūrimo ir įgyvendinimo VšĮ Investuok Lietuvoje bei pateikti praktines įžvalgas ne tik agentūrai, bet ir kitoms Lietuvos institucijoms.

Dalyviai: Dr. Monika Belhaj