Organizacinės IT architektūros (angl. Enterprise architecture) brandos lygio vertinimas ir formavimas Lietuvos viešojo sektoriaus institucijose

Problema

Įsivaizduokite, kad valstybė ir jos įstaigos yra didelis sudėtingas „Lego“ rinkinių komplektas. „Lego miestas“ turi įvairių rinkinių – ugniagesių, policijos, traukinių stočių, gyvenamųjų namų ir pan.. Kiekviena įstaiga į savo veiklą ir jos skaitmenizaciją žiūri tik iš savo rinkinio perspektyvos, o  atsakinga institucija turi žiūrėti, kaip visi šie rinkiniai jungiasi ir funkcionuoja tarpusavyje. 

Kiekvienas blokelis atitinka tam tikrus veiklos procesus, duomenis, informacinę sistemą, informacinių technologijų (toliau – IT) platformą ar IT priemonę, kurias tinkamai jungiant tarpusavyje užtikrinama, kad ši konstrukcija tinkamai veiktų. Tam, kad turėtume aiškią organizacijos IT architektūrą, „Lego“ instrukcijos ir blokeliai, turi atitikti tam tikrus standartus, kad galėtume juos lengviau, reikalui esant, jungti tarpusavyje. Organizacinės IT architektūros formavimas ir valdymas yra plano, kaip šios „Lego“ kaladėlės turėtų būti sudėtos kartu, kūrimas. Tinkama architektūra užtikrina, kad visi blokeliai (t. y. IT sistemos, verslo procesai) tinka vienas kitam ir veikia kartu sklandžiai, o ne kurdami chaosą. 

Paprastai tariant, organizacinė IT architektūra parodo iš ko susideda šis „Lego“ rinkinys ir kaip jame esantys blokeliai yra tarpusavyje sujungti (as-is situacija). Organizacinės IT architektūros formavimas ir valdymas yra planas arba instrukcija, kaip prie esamos konstrukcijos tinkamai prijungti vis naujus blokelius ar atsisakyti esamų blokelių tam, kad šią konstrukciją būtų galima tobulinti, siekiant, kad ji ne tik geriau atliktų jau dabar jai numatytas funkcijas, bet ir galėtų siekti naujų strateginių tikslų ir būti atspari aplinkos pokyčiams (to-be situacija). Tinkamas ir detalus instrukcijos planas padeda užtikrinti, kad institucijos galėtų lengvai suvokti, kaip veikia ši sistema ir kaip tinkamai ją valdyti neardant visos konstrukcijos. 

Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme jau yra įtvirtinta nacionalinės organizacinės IT architektūros samprata bei formavimo principai. Tačiau reikia parengti instrukciją, kaip šią organizacinę IT architektūrą formuoti ir valdyti taip, kad valstybės institucijų investicijos į informacines technologijas būtų racionaliai panaudojamos ir nukreiptos į valstybės valdymo strateginių tikslų įgyvendinimą bei pasirengimą ateities iššūkiams. Tokiu būdu, IT būtų atsparesnė ir labiau pasiruošusi. 

Šiuo metu institucijose organizacinės IT architektūros formavimo praktikos branda nevienoda – labiau skaitmenizavimo srityje pažengusios ir daugiau gebėjimų IT srityje turinčios institucijos lenkia institucijas, kuriose dėl įvairių priežasčių skaitmenizavimui ir jo valdymui iki šiol buvo skiriama mažiau dėmesio. Nacionaliniu lygmeniu ši atskirtis kelia nemažai iššūkių.

Tikslas

Projekto tikslas – pasiūlyti priemones, kaip būtų galima palaipsniui formuoti optimalų organizacinės IT architektūros valdymo modelį Lietuvai ir parengti trumpą jų naudojimo praktikoje aprašymą. 

Dalyviai

2023/24

Aurelija Požytė Grinė

2023/24

Paulius Bagdonas