Nacionalinis dirbtinio intelekto (DI) priežiūros ir proveržio skatinimo modelis

Problema

ES kontekstas  

Europos sąjungos dirbtinio intelekto reglamentu (ES DI reglamentu) siekiama reglamentuoti ir valdyti sparčiai besivystančias dirbtinio intelekto (DI) technologijas bendrijoje ir už jos ribų.  Šiame reglamente pripažįstama, kad DI suteikia daug galimybių įvairiuose sektoriuose, tačiau taip pat parodo, jog būtina atsižvelgti į nereguliuojamo DI keliamą pavojų pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms (Publyon, 2024).  

Reglamente, kuris įsigalios 2024 m. gegužę, harmonizuojamas DI reguliavimas visose 27 ES valstybėse narėse. Jis bus taikomas visoms DI sistemoms, darančioms poveikį ES šalių narių piliečiams, nepriklausomai nuo jų kūrimo ar diegimo vietos. Vienu iš to pavyzdžių būtų „OpenAI“ sukurtas „ChatGPT“ modelis. Atitikties prievolės nustatomos atsižvelgiant į DI sistemos keliamos rizikos lygį, daugiausia dėmesio skiriant saugumui ir žmogaus teisėms (EY, 2024).  

Pagrindiniai reglamento elementai sudaro pakopinę atitikties užtikrinimo sistemą, skirtą draudžiamoms, didelės rizikos ir sisteminę riziką keliančioms DI sistemoms, kurios vykdymas turi būti pradedamas nuo 2024 m. pabaigos / 2025 m. pradžios, o iki 2027 m. vidurio  priežiūra turės būti taikoma beveik visoms dirbtinio intelekto sistemoms.  Už reikalavimų nesilaikymą numatytos didelės finansinės nuobaudos (EY, 2024).  

Reglamentu siekiama keturių pagrindinių tikslų (EY, 2024): 

• Užtikrinti, kad ES rinkai teikiamos dirbtinio intelekto sistemos būtų saugios ir atitiktų pagrindines žmogaus teises.  
• Suteikti teisinį aiškumą, kad būtų skatinamos investicijos ir inovacijos dirbtinio intelekto srityje.  
• Stiprinti ES teisės aktų, susijusių su pagrindinėmis teisėmis ir saugos reikalavimais, taikomais dirbtinio intelekto sistemoms, valdymą ir vykdymo užtikrinimą.  
• Palengvinti teisėtos, saugios ir patikimos dirbtinio intelekto taikomųjų programų bendrosios rinkos plėtrą, taip užkertant kelią rinkos susiskaidymui. 

Lietuvos iššūkiai  

Kadangi dalį atsakomybių turi prisiimti ES šalys narės, o Lietuvos proveržis DI srityje matomas kaip itin reikalingas, šalyje iškyla dvilypė problema. 

Pirma, pagal ES DI reglamentą, šalys narės turi garantuoti DI tiekėjų atitikties su reglamentu priežiūrą, įsteigdamos ar paskirdamos bent vieną rinkos priežiūros ir bent vieną notifikuojančią instituciją. Šiuo metu atitinkamos šių institucijų atsakomybės dar nėra priskirtos ir tarpinstitucinis ryšys nėra užtikrintas. Funkcijų priskyrimas bei tarpinstitucinis ir tarpsektorinis bendradarbiavimas turi būti efektyvus valstybiniu lygiu ir intuityvus verslams, siekiant, kad jie atitikties vertinimą ir verslo veiklą atliktų Lietuvoje. 

Antra, viešoje erdvėje galima dažnai išgirsti, kad Lietuva siekia proveržio DI lauke, tačiau ekspertai dažnai mini, jog mes neturime pajėgumų investuoti į visas DI sritis ir turėtumėme orientuotis į prioritetinius sprendimus. Valstybinis skatinimo modelis šiuo metu yra kitoks: DI proveržio skatinimas yra fragmentuotas, nėra oficialiai patvirtinto nacionalinio prioritetų modelio, bendradarbiavimas tarp skirtingų sektorių ir skirtingų valstybinių institucijų nėra vertikaliai gilus. 

Tikslas

Projekto tikslas – parengti vientisą reguliacijos ir inovacijų rėmimo modelį, kuris padėtų įgyvendinti ES DI reglamento nuostatas ir įgalintų pasinaudoti reglamento atnešamomis galimybėmis Lietuvos proveržiui DI srityje užtikrinti. 

Dalyviai

2023/24

Benediktas Girdvainis