Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Inovacijos – ekonomikos variklis: finansiniai instrumentai jų ekosistemos klestėjimui

2018 m. rugsėjo 6 d. - 2019 m. kovo 8 d.

Problema

Technologijos bei inovacijos tapo neatsiejama globalios ekonomikos augimo dalis – neveltui top 7 vertingiausios pasaulio kompanijos yra technologijų įmonės, kurios sudaro 4.7 trilijono dolerių rinkos kapitalizacijos vertės, o štai Lietuvos statistikos departamento paruoštais „Inovacinės veiklos plėtra 2012-2014“ duomenimis, 40,7 proc. inovatyvių Lietuvos įmonių tenka beveik 75 proc. visų įmonių apyvartos. Tai reiškia, kad inovatyvių įmonių veiklos efektyvumas yra daugiau kaip 4 kartus didesnis nei neinovatyvių įmonių.

Deja, retai kada žodis inovacija yra siejamas su valstybiniu sektoriumi ir daugelis mano, jog vyriausybės nieko bendro neturi su reikšmingomis, pasaulį formuojančiomis proveržio inovacijomis. Daugelis mano, jog inovacijų variklis yra privatus sektorius – kompanijos, tokios kaip Apple ar Google, kurios savarankiškai sukūrė didelę pridėtinę vertę turinčius produktus. Retas susimąsto, jog pats Apple verslo pradžioje yra gavęs JAV dotacijų, o tokios iPhone funkcijos kaip GPS, Siri, Internetas, liečiamas ekranas – buvo finansuojamos vyriausybės. Šalys kaip JAV, Suomija, Švedija, Korėja ar Izraelis skiria itin daug dėmėsio bei resursų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai bei inovacijomis. Lietuva turėtų sekti šiais pavyzdžiais nuolatos gerindama inovacijų politiką bei jos vykdyma, taip skatindama ūkio plėtrą, eksportą, didindama darbo efektyvumą, šalies ūkio konkurencingumą bei spartų ekonomikos augimą.

Pasauliniai Inovacijų indeksai įrodo, jog Lietuvos inovacijų politikai reikia permainų. Global Innovation Index (GII) nustatė, jog Lietuva yra tik 44 vietoje pagal inovacijos išeigos rezultatus ir 58 vietoje pagal inovacijų efektyvumą. Prestiziškame Bloomberg inovacijų reitinge Lietuva užima 34 vietą iš 50, o štai pasak ES inovacijų švieslentės, mūsų šalis užima 20 vietą ir toliau išlieka žemiau ES vidurkio.

Viena iš Lietuvos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros (MTEP) bei inovacijų problemų yra inovacijų komercializavimo stoka, kuri ir lemia inovacijos išeigos neefektyvumą. Nors mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) finansavimui iš Europos struktūrinių fondų Lietuva yra gavusi 655 mln. eurų (2014-2020 metų laikotarpiui), jos sutelktos į MTEP veiklas, tuo tarpu inovacijų komercializavimui (t.y. patekimui į rinką) tenka maža dalis.

Taip pat, nepaisant esamų finansavimo priemonių inovacijų diegimui ir sklaidai, verslas vengia jomis naudotis dėl sudėtingo ir ilgo paraiškos proceso. Net 87% apklaustų verslo atstovų neužsiima MTEP komercializavimu dėl sudėtingo finansavimo gavimo. Tuo tarpu mokslininkai linkę likti akademiniuose ratuose ir retai savo žinias naudoja verslo aplinkoje. Trūksta mokslo ir verslo sektorių bendradarbiavimo, abipusės naudos suvokimo.

Projekto metu Audrius ir Julija išanalizuos esamą inovacijų ekosistemą ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pasiūlys sprendimus dėl efektyvesnio inovacijų komercializavimo skatinimo bei vystymo.