Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

LR Vyriausybės kanceliarija

Duomenimis grįsta Žaliojo kurso valdysena

2023 m. kovo 6 d. - 2023 m. rugsėjo 6 d.

Problema

Jau iki 2025 m. reikia užtikrinti, kad būtų įgyvendinti pirmieji Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai klimato ir aplinkosaugos klausimais. Pavyzdžiui, 2025 m. geros ekologinės būklės vandens telkinių dalis turės sudaryti 90%, o taip pat iki 2025 m. turi pagerėti 10 % Europos Bendrijos (EB) svarbos buveinių būklė. Nemažą dalį įsipareigojimų turime ir 2030 metams – saugomų teritorijų̨ plotas palyginti su šalies plotu tuomet turės sudaryti 30% bei turėsime 36% sumažinti smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) kiekį ore, o 2050 m. iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) pasigamintą energiją vartojančių savo reikmėms vartotojų turės būti ne mažiau kaip 50%.

Visus šiuos klimato ir aplinkosaugos įsipareigojimus būtų galima skirstyti pagal Europos Žaliojo kurso, kurio pagrindinis tikslas – iki 2050 m. tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, kryptis:

  1. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) – siekiama, kad grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui visoje Europoje;
  2. Atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) – siekiama vystyti atsinaujinančiais ištekliais grįstą energetikos sektorių, palaipsniui, bet greitai atsisakyti anglies ir atsieti dujų sektorių nuo iškastinio kuro. Prioritetinių krypčių gretose įvardijamas ir saugus energijos tiekimas bei prieinamumas, energijos vartojimo efektyvumo didinimas, energetinio skurdo mažinimas bei šiems siekiams realizuoti reikalinga pažangi, integruota infrastruktūra;
  3. Žiedinė ekonomika – siekiama pereiti nuo netvarios linijinės prie žiediškumo principais grįsto ekonomikos modelio, dekarbonizuoti energijai imlias pramonės sritis (plienas, cementas, chemija ir pan.), daug dėmesio skirti ištekliams imlioms ir didelį potencialą žiediškumui turinčioms pramonės sritims (tekstilė, statybos, elektronika, plastikas ir kita);
  4. Statyba ir renovacija – siekiama įvairiomis priemonėmis skatinti viešųjų ir privačių pastatų renovacijos bangą, didinti pastatų energijos naudingumą, plėtoti išmanų renovacijos finansavimą, efektyviai vartojant energiją ir išteklius;
  5. Tvarus ir išmanus judumas – siekiama iki 2050 m. transporto sektoriaus taršą sumažinti iki 90%. Prioritetinių krypčių sąraše – išskirtinis dėmesys naudotojams ir prieinamesnių, sveikesnių bei švaresnių alternatyvų jų dabartiniams judumo įpročiams suteikimas, skaitmenizuotos ir išmanios transporto sistemos vystymas, naudojimosi skirtingomis transporto priemonėmis skatinimas subsidijų iškastiniam kurui nutraukimas;
  6. Aplinkai palankus žemės ūkis – siekiama kurti tvaresnę maisto sistemą didinant ekologinių ūkių skaičių, gerinant gyvūnų gerovės situaciją, mažinant naudojamų pesticidų ir trąšų kiekį, pereinant prie aplinkai ir klimatui draugiškesnių ūkininkavimo praktikų;
  7. Biologinė įvairovė – siekiama išplėsti saugomų ir griežtai saugomų teritorijų tinklą, gerinti saugomų rūšių ir buveinių būklę, atkurti pažeistas ekosistemas;
  8. Nulinė tarša – siekiama vykdyti geresnę oro, vandens ir dirvožemio taršos stebėseną, mažinti taršos daromą žalą visuomenei ir aplinkai.

Šiuo metu dalies klimato kaitos srities klausimų koordinavimas yra vykdomas Vyriausybės lygiu per Nacionalinės energetikos ir klimato srities (NEKS) darbo grupės formatą. Šiame formate, į kurį įtraukti daugumos ministerijų ekspertai, yra derinami veiksmai, pozicijos, rengiami ir derinami bendri, tarpinstituciniai projektai. NEKS darbo grupės darbotvarkėje jau dabar galima rasti klausimus iš ŠESD, AEI, statybos ir renovacijos bei tvaraus ir išmanaus judumo Žaliojo kurso krypčių, tačiau neapimami žiedinės ekonomikos, nulinės taršos, biologinės įvairovės bei ekologinių ūkių sričių klausimai. Kadangi NEKS darbo grupė jau yra veikiantis darbo grupės formatas ir jame dalyvauja suinteresuotos šalys, NEKS darbo grupė gali būti pagrindas kurti bendrą Lietuvos Žaliojo kurso koordinacinį formatą – Žaliojo kurso platformą, kuri padėtų ministerijoms rasti visų Žaliojo kurso krypčių problemų sprendimus.

Šiuo metu Lietuvos klimato ir aplinkosaugos sričių įsipareigojimų stebėsenai reikalingi duomenys nėra identifikuoti, surinkti ir atvaizduoti vienoje vietoje ir tik dalies šių sričių klausimų koordinavimas vykdomas NEKS darbo grupės formate.

Tikslas

Projekto tikslas – identifikuoti, surinkti ir atvaizduoti turimus Lietuvos klimato ir aplinkosaugos sričių įsipareigojimų stebėsenai reikalingus duomenis bei praplėsti NEKS darbo grupės klausimų spektrą, kad būtų apimamos visos Žaliojo kurso srities problemos.

Projekto eiga

2023/03/24

Atlikta esamos situacijos analizė, identifikuoti pradiniai projekto problema ir tikslas (informacija konfidenciali)

2023/05/05

Identifikuoti duomenys, reikalingi Lietuvos klimato ir aplinkosaugos tikslų stebėsenai bei tų duomenų šaltiniai

2023/05/25

Išanalizuotos ir palygintos NEKS darbo grupę ir Žaliąjį kursą apimančios sritys, sukurtas Žaliojo kurso platformos konceptas

2023/06/30

Susitikimo su LRV Kanclere metu patvirtintas siūlomo proceso konceptas – Žaliojo kurso platforma

Dalyviai

2022/23
Benas Švedas
Benas Švedas
2022/23
Monika Barauskaitė
Monika Barauskaitė

Panašūs projektai

2023 m. kovo 6 d. - 2023 m. rugsėjo 6 d.

#CoCreateFutureOfUkraine projektų komunikacijos stiprinimas

LR Vyriausybės kanceliarija

Kadangi Ukrainos atsigavimo iniciatyvos vienijamos “Co-Create Future Of Ukraine” prekės ženklo, jo vystymas tapo projekto ašimi. Buvo nustatyti šie pagrindiniai tikslai: Sukurti vystymo planą ir pradėti didinti prekės ženklo “Co-Create Future Of Ukraine” žinomumą; didinti Lietuvos pastangų atkuriant Ukrainą matomumą žiniasklaidoje; parengti vizualinio identiteto dokumentus “Co-Create Future Of Ukraine”, kad Lietuva būtų pozicionuojama kaip šalis, turinti gilią kompetenciją ir vykdanti projektus Ukrainoje.

Dalyviai: Polina Stasiuk

2023 m. kovo 6 d. - 2023 m. rugsėjo 6 d.

Duomenimis grįsta Žaliojo kurso valdysena

LR Vyriausybės kanceliarija

Projekto tikslas – identifikuoti, surinkti ir atvaizduoti turimus Lietuvos klimato ir aplinkosaugos sričių įsipareigojimų stebėsenai reikalingus duomenis bei praplėsti NEKS darbo grupės klausimų spektrą, kad būtų apimamos visos Žaliojo kurso srities problemos.

Dalyviai: Benas Švedas, Monika Barauskaitė

2023 m. kovo 6 d. - 2023 m. rugsėjo 6 d.

Eurointegracija per kultūrą: Ukrainos centro ir EUNIC Lietuva bendradarbiavimo stiprinimas

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Šio projekto tikslai: sustiprinti Ukrainos centro ir EUNIC Lietuva bendradarbiavimą; parengti rekomendacijas Ukrainos centrui kaip minkštosios galios priemonei; sukurti Ukrainos centro modelį.

Dalyviai: Kseniia Yerofeieva

2023 m. kovo 6 d. - 2023 m. rugsėjo 6 d.

Mokyklų ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas STEAM ugdyme

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Projekto tikslas – išsiaiškinti, kaip užtikrinti ilgalaikį, efektyvų ir tvarų mokslininkų (-ių) ir aukštųjų mokyklų įsitraukimą į moksleivių STEAM ugdymą.

Dalyviai: Dr. Edita Karosienė

2023 m. kovo 6 d. - 2023 m. rugsėjo 6 d.

Perteklinių skolų sprendimų taikymas

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Projektas siekia spręsti perteklinių įsiskolinimų problemą suteikiant skolininkams paskatų grįžti į darbo rinką. Tikslui pasiekti dedami šie žingsniai: Civilinio Proceso Kodekso pakeitimo projektas, apimantis išskaitų iš darbo užmokesčio tarifų mažinimą; smulkesnį išskaičiuojamų pajamų segmentavimą, kuriuo siekiama geriau atliepti skolininkų mokumo galimybes; ir didinant paskutinio būsto apsaugą nuo išieškojimo. Skolų moratoriumo siūlymas skolininkams, grįžtantiems į darbo rinką. Duomenų apie skolininkus ir kreditorius prieinamumo platinimas, kuris bus pasiektas vienkartine surinktų duomenų analize, bei gyvų duomenų stebėsenos švieslente.

Dalyviai: Rokas Keršys

2023 m. kovo 6 d. - 2023 m. rugsėjo 6 d.

Seksualinis smurtas: pagalba aukoms

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Projekto tikslas – sukurti tarpinstitucinį bei tarporganizacinį pagalbos seksualinio smurto aukoms  algoritmą.

Dalyviai: Dr. Monika Rogers