Duomenimis grįsta Žaliojo kurso valdysena

Problema

Jau iki 2025 m. reikia užtikrinti, kad būtų įgyvendinti pirmieji Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai klimato ir aplinkosaugos klausimais. Pavyzdžiui, 2025 m. geros ekologinės būklės vandens telkinių dalis turės sudaryti 90%, o taip pat iki 2025 m. turi pagerėti 10 % Europos Bendrijos (EB) svarbos buveinių būklė. Nemažą dalį įsipareigojimų turime ir 2030 metams – saugomų teritorijų̨ plotas palyginti su šalies plotu tuomet turės sudaryti 30% bei turėsime 36% sumažinti smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) kiekį ore, o 2050 m. iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) pasigamintą energiją vartojančių savo reikmėms vartotojų turės būti ne mažiau kaip 50%.

Visus šiuos klimato ir aplinkosaugos įsipareigojimus būtų galima skirstyti pagal Europos Žaliojo kurso, kurio pagrindinis tikslas – iki 2050 m. tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, kryptis:

1. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) – siekiama, kad grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui visoje Europoje;
2. Atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) – siekiama vystyti atsinaujinančiais ištekliais grįstą energetikos sektorių, palaipsniui, bet greitai atsisakyti anglies ir atsieti dujų sektorių nuo iškastinio kuro. Prioritetinių krypčių gretose įvardijamas ir saugus energijos tiekimas bei prieinamumas, energijos vartojimo efektyvumo didinimas, energetinio skurdo mažinimas bei šiems siekiams realizuoti reikalinga pažangi, integruota infrastruktūra;
3. Žiedinė ekonomika – siekiama pereiti nuo netvarios linijinės prie žiediškumo principais grįsto ekonomikos modelio, dekarbonizuoti energijai imlias pramonės sritis (plienas, cementas, chemija ir pan.), daug dėmesio skirti ištekliams imlioms ir didelį potencialą žiediškumui turinčioms pramonės sritims (tekstilė, statybos, elektronika, plastikas ir kita);
4. Statyba ir renovacija – siekiama įvairiomis priemonėmis skatinti viešųjų ir privačių pastatų renovacijos bangą, didinti pastatų energijos naudingumą, plėtoti išmanų renovacijos finansavimą, efektyviai vartojant energiją ir išteklius;
5. Tvarus ir išmanus judumas – siekiama iki 2050 m. transporto sektoriaus taršą sumažinti iki 90%. Prioritetinių krypčių sąraše – išskirtinis dėmesys naudotojams ir prieinamesnių, sveikesnių bei švaresnių alternatyvų jų dabartiniams judumo įpročiams suteikimas, skaitmenizuotos ir išmanios transporto sistemos vystymas, naudojimosi skirtingomis transporto priemonėmis skatinimas subsidijų iškastiniam kurui nutraukimas;
6. Aplinkai palankus žemės ūkis – siekiama kurti tvaresnę maisto sistemą didinant ekologinių ūkių skaičių, gerinant gyvūnų gerovės situaciją, mažinant naudojamų pesticidų ir trąšų kiekį, pereinant prie aplinkai ir klimatui draugiškesnių ūkininkavimo praktikų;
7. Biologinė įvairovė – siekiama išplėsti saugomų ir griežtai saugomų teritorijų tinklą, gerinti saugomų rūšių ir buveinių būklę, atkurti pažeistas ekosistemas;
8. Nulinė tarša – siekiama vykdyti geresnę oro, vandens ir dirvožemio taršos stebėseną, mažinti taršos daromą žalą visuomenei ir aplinkai.

Šiuo metu dalies klimato kaitos srities klausimų koordinavimas yra vykdomas Vyriausybės lygiu per Nacionalinės energetikos ir klimato srities (NEKS) darbo grupės formatą. Šiame formate, į kurį įtraukti daugumos ministerijų ekspertai, yra derinami veiksmai, pozicijos, rengiami ir derinami bendri, tarpinstituciniai projektai. NEKS darbo grupės darbotvarkėje jau dabar galima rasti klausimus iš ŠESD, AEI, statybos ir renovacijos bei tvaraus ir išmanaus judumo Žaliojo kurso krypčių, tačiau neapimami žiedinės ekonomikos, nulinės taršos, biologinės įvairovės bei ekologinių ūkių sričių klausimai. Kadangi NEKS darbo grupė jau yra veikiantis darbo grupės formatas ir jame dalyvauja suinteresuotos šalys, NEKS darbo grupė gali būti pagrindas kurti bendrą Lietuvos Žaliojo kurso koordinacinį formatą – Žaliojo kurso platformą, kuri padėtų ministerijoms rasti visų Žaliojo kurso krypčių problemų sprendimus.

Šiuo metu Lietuvos klimato ir aplinkosaugos sričių įsipareigojimų stebėsenai reikalingi duomenys nėra identifikuoti, surinkti ir atvaizduoti vienoje vietoje ir tik dalies šių sričių klausimų koordinavimas vykdomas NEKS darbo grupės formate.

Tikslas

Projekto tikslas – identifikuoti, surinkti ir atvaizduoti turimus Lietuvos klimato ir aplinkosaugos sričių įsipareigojimų stebėsenai reikalingus duomenis bei praplėsti NEKS darbo grupės klausimų spektrą, kad būtų apimamos visos Žaliojo kurso srities problemos.

Projekto failai

Dalyviai

2022/23

Benas Švedas

2022/23

Monika Barauskaitė