Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

Kultūros ministerija

ArtTech – galimybės Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriui

2022 m. kovo 7 d. - 2022 m. rugsėjo 6 d.

Problema

XXI a. skaitmeninė transformacija yra neatsiejama kiekvieno iš mūsų, privataus ir viešojo sektoriaus dalis. Transformuojamos tiek teisės (LegalTech), finansų (FinTech), energetikos (CleanTech), švietimo (EdTech) sritys, tiek viešasis sektorius (GovTech) bei skatinamas visuomenės įsitraukimas į demokratinius procesus (CivicTech). Tačiau kartu su pramone 4.0 ir 5.0, naujųjų technologijų: dirbtinis intelektas, papildyta ir virtuali realybė, blokų grandinės atsiradimu bei jų sparčiu vystymusi, auga poreikis ir kitų sektorių skaitmeninei transformacijai. Vienas tokių sektorių – kultūros ir kūrybinės industrijos (KKI).

Pasaulinės pandemijos sukelti iššūkiai kultūros sektorių visame pasaulyje paskatino prisijaukinti technologijas, praplėsti tradicinius meno ir kultūros vartojimo bei auditorijų pritraukimo būdus. Remiantis šiomis patirtimis, naujosios kartos kūrėjai ir toliau aktyviai vykdo bei siekia, jog ateityje kultūros lauke dominuotų skaitmeninės priemonės ir platformos. Todėl kalbant apie KKI ateitį, vienu iš ateities scenarijų ir yra įvardijama platformos ir multivisatos, kur atsiranda kur kas platesnis meno apibrėžimas, kur išnyksta arba mažiau varžo vartotojų geografinės, kultūrinės ribos.

Naujųjų technologijų naudojimas kūryboje taip pat leidžia panaikinti ir ribas tarp skirtingų meno formų. Pastebima, jog vis daugiau kūrėjų taiko naujas išraiškos formas ir naujus hibridinių formų žanrus, mesdami iššūkį tradicinio meno kanonui dėl priklausymo vienai meno formai (pvz. vizualieji menai, muzika, scenos menai) (2020). Tai rodo ir auganti pasaulinė NFT meno rinka, kurios vertė, 2021 m. duomenimis, išaugo iki $40 bln. ir beveik pasiekė įprastinės meno rinkos dydį ($50 bln). Tokios technologijos kaip blockchain (liet. blokų grandinės) ir konkrečiai NFT turi potencialą ir intelektinės nuosavybės apsaugos srityje skatinant skaidrumą, likvidumą bei atveriant meno rinką novatoriams, kurie siekia efektyviai komercializuoti savo kūrybą, išradimus (2022). O aktyvus šių technologijų bei dirbtinio intelekto, papildytos ir virtualios realybės, metavisatos naudojimas kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriuje atveria naujas galimybes ir kultūros sklaidai, skaitmeninės kultūrinės diplomatijos vystymui (2022).

Šios tendencijos neišvengiamai verčia svarstyti skaitmeninės transformacijos KKI sektoriuje svarbą, galimybes ir rizikas, o šią transformaciją galime vadinti ArtTech. ArtTech – tai greitai besivystanti inovacijų kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriuje ekosistema, kurioje kūrėjai, kultūros ir meno organizacijos, startuoliai, smulkus ir vidutinis verslas (SVV) kuria inovatyvius, dažniausiai naujausiomis technologijomis grįstus sprendimus kultūros sektoriaus iššūkiams spręsti ar integruoja technologijas į kūrybinius procesus.

Deja, bet Lietuvoje neišnaudojamos naujųjų Pramonės 4.0 ir 5.0 technologijų galimybės kultūros sektoriuje neužtikrina KKI potencialo kurti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, konkurencingumo tarptautinėje rinkoje. Susiduriama su keliomis pagrindinėmis šios problemos priežastimis. Pirma – neužtikrinami reikiami KKI pajėgumai kurti aukštos pridėtinės vertės ir konkurencingus produktus bei inovatyvias KKI, taip pat ir socialines paslaugas (KM 2021). Lietuva pagal inovacijų ekosistemos išsivystymo lygį yra tik 18 iš 27 ES valstybių narių, nors iki 2020 m. siekta užimti 15-tą vietą, o iki 2030 m. siekiama ne žemesnė negu 10 vieta ES („Lietuva 2030“). Antra – matomas kompetencijų ir žinių trūkumas skaitmeninių technologijų kontekste. Pagal 2021 m. Europos Komisijos skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI) Lietuva užima 14 vietą iš 27 ES valstybių narių. Lietuva pagerino savo rezultatus, tačiau pagal žmogiškąjį kapitalą Lietuva užima 17-tą vietą ES. Tai rodo, jog baziniai ir aukštesniojo lygio skaitmeniniai įgūdžiai bei žinios vis dar nesiekia ES vidurkio. O kultūros įstaigose darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas nėra sistemiškai vykdomas ir palaikomas (KM 2021). Tačiau šios priežasties sprendimo būdai numatyti yra 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės skaitmeninimo plėtros programoje.

VIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano II misija (prioritetas) – asmenybės ir visuomenės gyvenimo kokybę keičianti kultūra. Šio prioriteto tikslams pasiekti numatytas projektas – socialinis kultūros ir meno stiprinimas ir visavertis įgalinimas, bei projekto veiksmas 2.2.7. skatinti kurti inovatyvius, aukštesnės pridėtinės vertės produktus ir paslaugas Lietuvoje ir tarptautiniu mastu, gerinant sąlygas KKI.

Siekiant gerinti KKI, kūrybos, monetizacijos, intelektinės nuosavybės ir kultūros sklaidos sąlygas, pirmiausia reikalinga skatinti naujųjų technologijų naudojimą bei tam būtinų kompetencijų ugdymą.

Tikslas

Bendradarbiaujant su suinteresuotomis šalimis ir remiantis gerosiomis užsienio praktikomis kurti ir įgalinti ArtTech ekosistemą Lietuvoje. Supažindinti viešąjį kultūros politikos ir KKI sektorius su Pramonė 4.0 ir 5.0 technologijų galimybėmis ir inicijuoti bendradarbiavimą.

Projekto eiga

2024/05/29

Sukurtas ArtTech ekosistemos ir naujausių technologijų sąvokų gidas

2024/05/29

Atlikta kūrybinės grandinės transformacijų apžvalga

2024/05/29

Atlikta užsienio šalių gerųjų praktikų apžvalga

2024/05/29

Pranešimai šiuolaikinio miesto festivalyje „Audra“. Who, What, Why, How: understanding how public sector, cultural policy and CCI can leverage Metaverse, Art + Blockchain + Sustainability

2024/05/29

Atlikta Lietuvos esamos situacijos analizė

2024/05/29

Sukurtas ArtTech ekosistemos žemėlapis

2024/05/29

Pateiktos rekomendacijos tolimesniam ArtTech ekosistemos vystymui

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

2021/22
Beatričė Ceizarienė
Beatričė Ceizarienė
2021/22
Ieva Gurklytė
Ieva Gurklytė
2021/22
Elena Ruikytė
Elena Ruikytė

Panašūs projektai

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Žaliųjų inovacijų plėtra į užsienį pasitelkiant vystomojo bendradarbiavimo instrumentus

LR Užsienio reikalų ministerija

Projekto tikslas – suformuoti žaliųjų inovacijų plėtros į šalių partnerių rinkas per vystomojo bendradarbiavimo priemones modelį, kuris remsis unikaliu Lietuvos finansinių mechanizmų verslui remti klimatu, prisidės prie ekonominės diplomatijos tikslų įgyvendinimo, skatins žaliųjų produktų eksportą ir turės poveikį įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus.

Dalyviai: Aušra Raulušonytė

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Lietuvos kriptoturto rinkos analizė ir plėtra

„Investuok Lietuvoje“

Projekto tikslas – ištyrus Lietuvos ir užsienio kapitalo kriptoturto rinkas, suformuoti Lietuvos kriptoturto vertės pasiūlymą stipriausioms užsienio kapitalo įmonėms. Sukūrus šį vertės pasiūlymą, planuojama inicijuoti dialogą su užsienio kapitalo įmonėmis taip siekiant į Lietuvą pritraukti patikimiausias ir didžiausias pasaulio kriptoturto rinkos įmones. 

Dalyviai: Viktorija Orlovaitė

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Pakartotinio elektronikos naudojimo skatinimas Lietuvos viešajame sektoriuje

LR ekonomikos ir inovacijų ministerija

Projekto tikslas – skatinti pakartotinį elektronikos naudojimą viešajame sektoriuje turto įsigijimo, naudojimo ir nurašymo tvarkoje identifikuojant ir praplečiant galimybes, kaip teikti prioritetą pakartotiniam elektronikos naudojimui. 

Dalyviai: Rūta Kukulskytė

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Žinių algoritmas: dirbtinio intelekto taikymas Lietuvos žurnalistikoje

LR Kultūros ministerija

Projekto tikslas – atlikti DI įrankių taikymo Lietuvos žurnalistikoje praktikos tyrimą: atskleisti DI naudojimo žurnalistikoje mastą ir įvairovę, suprasti DI naudojimą supančias baimes, stigmas ir iššūkius, skatinti etišką, saugų ir skaidrų DI įrankių naudojimą žurnalistikoje.

Dalyviai: Agnė Mikštienė

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Persikėlimo patirtys: aukštos profesinės kvalifikacijos migrantų istorijų tyrimas

Work in Lithuania

Projekto tikslas – atskleisti pagrindinius Lietuvoje gyvenančių aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečių persikėlimą nulėmusius veiksnius, jų lūkesčius ir asmeninę patirtį.

Dalyviai: Barbora Sharrock

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Darbo rinkos poreikių ir bedarbių įgūdžių atotrūkis: sprendimai bedarbių švietimo srityje

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Projekto tikslas – optimizuoti paramos mokymuisi priemonių sistemą taip, kad ji būtų: (1) tikslingiau orientuota į bedarbių integraciją darbo rinkoje; (2) prieinama didesnei daliai bedarbių.

Dalyviai: Agnė Pakšytė, Gintarė Petrauskaitė