Veiksmingos kalbinės ir sociokultūrinės integracijos užsieniečiams bei grįžtantiems lietuviams sistemos kūrimas

Problema

Gerėjant Lietuvos ekonominei situacijai ir veikiant įvairiems geopolitiniams veiksniams, pastaruosius kelerius metus Lietuva tampa migrantų tikslo šalimi. 2014–2024 metais imigracija išaugo daugiau nei dvigubai: nuo 24,294 iki 51 723 žmonių per metus. 

 Jau dabar susiduriame su integracijos iššūkiais. Ateityje ši užduotis taps dar svarbesnė: dėl klimato kaitos augs pasaulinė migracija, o Lietuvai, mažėjant vietinei darbo jėgai, teks pritraukti darbuotojų iš užsienio. Šių atvykstančiųjų integravimas į visuomenę numatytas „Lietuva 2050“ vizijoje.  

Mąstant apie migrantus atvykstančius į Lietuvą, taip pat aktualu atsižvelgti ir į grįžtančius lietuvius ar lietuvių kilmės asmenis ir jų šeimų narius. Jau penkerius metus iš eilės į Lietuvą kasmet grįžta daugiau jos piliečių, nei išvyksta gyventi į užsienį, o 2024 metais, 37 proc. imigrantų (18,900) buvo grįžtantys Lietuvos Respublikos piliečiai.  

Tvarios integracijos pagrindas – kalbinė ir sociokultūrinė integracija. 2026 metais įsigalios Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimas ir papildymas dėl privalomo kalbos mokėjimo aptarnaujančiam personalui, o šiuo metu taip pat vyksta diskusija dėl kalbos mokėjimo reikalavimų migrantams, norintiems pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje, griežtinimo.  

Nors užsieniečiams skirti lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimai griežtėja, Lietuvoje trūksta teisinio reglamentavimo aiškumo, valstybinės kalbos mokymo ir egzaminavimo užtikrinimo bei nuoseklaus informacijos pateikimo. Be to, dauguma kursų apima tik kalbos mokymą – neskiriama daug dėmesio kultūriniam švietimui, kuris mokytų imigrantus apie lietuvių istoriją, tradicijas ar praktinius gyvenimo Lietuvoje aspektus. 

Tikslas

Projekto tikslas – parengti strategines gaires užsieniečių ir grįžtančių lietuvių kalbinės ir sociokultūrinės integracijos sistemos kūrimui.  

Dalyviai

2025/26

Viktorija Semėnaitė

2025/26

Marija Miknevičiūtė