Žaliųjų inovacijų plėtra į užsienį pasitelkiant vystomojo bendradarbiavimo instrumentus

Problema

Lietuva, tapusi Europos Sąjungos (ES) nare nuo 2004 m. įsipareigojo teikti oficialią paramą vystymuisi (OPV) – finansavimą ir humanitarinę pagalbą besivystančioms valstybėms ir teritorijoms. 2022 m. dėl Ukrainai teikiamos pagalbos Lietuvos OPV pirmą kartą pakilo drastiškai per vienerius metus –  nuo 0.14 proc. 2021 m. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) iki 0.36 proc. 2022 m. BNP. Nuo 2022 m. Lietuva yra ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paramos vystymuisi komiteto (PVK) narė – vystomojo bendradarbiavimo (VB) veiklos intensyvėja, Lietuva tampa vis brandesne paramą teikiančia šalimi.

Tačiau Jungtinių Tautų (JT) Darnaus vystymosi tiksluose (DVT) (tikslas 17.2) numatyta, kad PVK narės turėtų OPV skirti 0.7 proc. BNP. Nors ES 2022 m. Tarybos išvadose skelbiama, kad 2021 m. ES kolektyvinė OPV išaugo (COVID-19 kontekste), čia pat pabrėžiama, jog agresyvaus Rusijos karo prieš Ukrainą poveikis klimatui, lygybei, maisto pasiekiamumui kelia didelį pavojų pažangai įgyvendinant Europos konsensusą dėl vystymosi, atliepiantį JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ES Tarybos išvadose rekomenduojamas įvairiapusių (viešų / privačių, nacionalinių / globalių)  finansavimo šaltinių įtraukimas į VB pagal Addis Ababa veiksmų planą ir VB finansavimo jungimas su Paryžiaus susitarime numatyta tvarių finansų idėja tarptautinio ir vietinio privataus kapitalo žalioms, tvarioms ir kokybiškoms investicijoms mobilizuoti. Tarptautinis susirūpinimas klimato kaitos klausimais bei augančios investicijos žaliems sprendimams vystyti atveria galimybes lietuviškiems žaliesiems produktams plėsti į užsienį prisidedant prie klimato, energetikos ir aplinkos tikslų.

Lietuva Valstybės pažangos strategijoje 2050 metams užsibrėžė „analizuoti ir stiprinti VB programas, suvokdama jas kaip ilgalaikę investiciją, atsižvelgdama į aplinkos ir klimato kaitos klausimus bei savo interesus“. Efektyvaus vystomojo bendradarbiavimo paramos finansavimo mechanizmo, kuris pritrauktų privataus sektoriaus lėšas poreikis yra įvardytas Vystomojo bendradarbiavimo strateginėse kryptyse 2022–2025 metams. EBPO ragina PVK šalis pasinaudoti išoriniais (ne OPV) vystymuisi skirtais finansais, kad mobilizuotų privataus sektoriaus įsitraukimą į VB. Koks vystymuisi skirtų finansų mobilizavimo būdas būtų veiksmingiausias kuriant verslo įsitraukimo į VB veiklas proveržį Lietuvoje?

2020 m. Europos Sąjunga patvirtino Europos Žaliąjį kursą – priemonių visumą iki 2050 m. neutralizuoti Europos poveikį klimatui. 78 proc. apklaustų Lietuvos įmonių indikavo, kad joms svarbu aplinkai daromas poveikis (Norstat, 2022). Pagal Tvarumo atskaitomybės direktyvą auga įmonių skaičius, kurios jau nuo 2024 m. turi viešai skelbti tvarumo ataskaitas. Minėtos priemonės indikuoja, kad verslo ateitis neatsiejama nuo žalių ir tvarių inovacijų. O žaliųjų inovacijų plėtrai Lietuvoje yra tiek finansinių, tiek konsultacinių priemonių. Pavyzdžiui, Europos investicijų bankas, skatindamas spartesnį Lietuvos perėjimą prie žaliosios ekonomikos, skyrė Lietuvai 2,4 mlrd. eurų paskolų ir investicijų. Kitas pavyzdys – „Milijardas verslui“ pagal ES „Next Generation EU“ paketą ekonomikos augimui ir pasirengimui ateities iššūkiams. O Inovacijų agentūra, kuri ką tik atidarė „GreenTech Hub“, ne tik skirsto finansavimą skatinti žalių bei aukštą pridėtinę vertę Lietuvai kuriančių verslų augimui, bet ir teikia konsultacijas apie verslo finansavimą, eksportą ir kitas vykdomas programas. Žaliųjų inovacijų plėtros skatinimas Lietuvoje akivaizdus. O kokios paskatos priemonės padėtų verslams šias žaliąsias inovacijas plėsti į šalis partneres taip stiprinant vystomojo bendradarbiavimo veiklas?

Tikslas

Projekto tikslas – suformuoti žaliųjų inovacijų plėtros į šalių partnerių rinkas per vystomojo bendradarbiavimo priemones modelį, kuris remsis unikaliu Lietuvos finansinių mechanizmų verslui remti klimatu, prisidės prie ekonominės diplomatijos tikslų įgyvendinimo, skatins žaliųjų produktų eksportą ir turės poveikį įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus.

Dalyviai

2023/24

Aušra Raulušonytė