Civilinio atsparumo stiprinimas: Lietuvos maisto tiekimo grandinių priklausomybių tyrimas ir sprendimų paieška

Problema

Maisto saugumo ir tiekimo grandinių atsparumo tema tampa vis aktualesnė civilinės parengties kontekste tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis. Regioninės krizės parodė, kad maisto produktų prieinamumas ir tiekimo grandinių patikimumas yra vienas pagrindinių civilinės visuomenės stabilumo veiksnių nepaprastųjų situacijų metu.

Europos Sąjunga 2025 m. importavo maisto produktų už rekordinius 188.6 mlrd Eur (9 % augimas), o Lietuva 2025 m. – už 5.4 mlrd Eur (12,3 % viso šalies importo). Tai reiškia, kad reikšminga dalis mūsų maisto sistemų priklauso nuo tarptautinių tiekimo grandinių stabilumo.

Lietuva susiduria su dvigubu iššūkiu: didelė žemės ūkio produkcijos dalis eksportuojama kaip žaliavos, tuo tarpu kritiniai paruošti maisto produktai, gamybai reikalingos žaliavos bei pakavimo medžiagos yra visiškai ar daugiausia priklausomi nuo importo. SAM V-641 įsakymas – krizės atveju būtinų maisto produktų sąrašas – identifikuoja 19 kritinių produktų kategorijų, tačiau trūksta sisteminio matomumo, kiek šių produktų gaminami Lietuvoje, kiek importuojami, ir kaip greitai galėtume patirti deficitą tiekimo grandinėms sutrikdžius.

Konkretūs pavyzdžiai rodo pažeidžiamumą:

• Kūdikių maitinimas: Lietuvoje nėra nė vieno gamintojo, todėl esame visiškai priklausomi nuo importo. Tiekimo sutrikimas tiesiogiai paveiktų šimtus tūkstančių šeimų.
• Paruošti maisto produktai: Produktai iš javų, miltų, krakmolo ar pieno (įskaitant kūdikių maitinimą, makaronus, dribsnius) sudaro EUR 341 mln importo [1], o vietinė gamyba kritinėse kategorijose yra ribota.
• Pakavimo medžiagos: Net turint maisto žaliavų ar paruoštų produktų, pakavimo medžiagų stygiaus rizika reiškia, kad jų pakavimas ir platinimas gali sustoti dėl plastikinių butelių, kamštelių ar konservų dėžučių trūkumo. Tai ypač kritiškai veikia vandens, pieno produktų ir konservuoto maisto prieinamumą.

ES lygmeniu šie klausimai įgauna svarbą per Ypatingos svarbos subjektų atsparumo direktyvą (Direktyva (ES) 2022/2557), kuri nustato privalomą resilience reikalavimą maisto gamybos, perdirbimo ir logistikos įmonėms. Numatomas tyrimas suteikia galimybę sistemiškai įvertinti Lietuvos maisto tiekimo grandinių pažeidžiamumą ir nustatyti prioritetus atsparumui stiprinti. Pasitelkus tinkamas politikos priemones, technologinius sprendimus ir žiedinės ekonomikos principus, Lietuva gali sumažinti importo priklausomybės riziką ir gerinti civilinį pasirengimą įvairiems scenarijams.

Nuorodos:

1. Lietuvos statistikos departamentas (2025). Importo duomenys pagal CN kodus.

Tikslas

Projekto tikslas – atlikti sistemišką kritinių maisto produktų ir žaliavų importo priklausomybių tyrimą, kuris nustatytų tikrąją importo priklausomybę pagal SAM V-641 sąrašą, įvertintų tiekimo šaltinių pažeidžiamumą (ES vs. ne-ES šalys), ir pasiūlytų technologinius, žiedinės ekonomikos ir žaliųjų technologijų sprendimus priklausomybėms mažinti.

Dalyviai

2025/26

Monika Černiauskaitė