Pramoninio bendradarbiavimo gynybos srityje modelio tobulinimas: praktinio pritaikymo rekomendacijos Lietuvai

Problema

Jau penkerius metus Ukrainą niokojantis karas buvo viena iš paskatų 2024-aisiais priimti Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatymą. Jo tikslas – sudaryti palankias sąlygas aprūpinti krašto apsaugos sistemos ir viešąjį saugumą užtikrinančias institucijas strateginėmis prekėmis, gynybos ir viešojo saugumo reikmėms skirtais produktais, skatinti lietuviškos kilmės strateginių prekių eksportą. Vienas iš įstatymo įtvirtintų įrankių tam pasiekti yra pramoninio bendradarbiavimo gynybos srityje priemonių taikymas.

Pramoninio bendradarbiavimo esmė yra maksimaliai išnaudoti vykdomus ginkluotės įsigijimus: stambių karinės įrangos įsigijimų metu įpareigoti užsienio tiekėjus dalį sutarties vertės (iki 30 proc.) investuoti Lietuvoje. Stambūs karinės įrangos įsigijimai taip tampa realiu svertu stiprinti vietinės gynybos pramonės plėtrą, sudaro sąlygas bendrai gamybai ir tiesioginėms užsienio investicijoms pritraukti. Pramoninio bendradarbiavimo priemonės taip pat prisideda prie Lietuvos kariuomenei kritiškai reikalingų pajėgumų, esminių mūšio šaudmenų, sprogmenų, pagrindinių ginklų sistemų ir platformų komponentų gamybos ar surinkimo galimybių Lietuvoje.

Pramoninis bendradarbiavimas atveria duris ir į paprastai uždaras tarptautines gynybos tiekimo grandines, perduodant technologijas Lietuvos įmonės perima svarbias kompetencijas. Taip kuriamas eksporto potencialas ir ilgalaikiai komerciniai santykiai, išliekantys net ir pasibaigus pramoninio bendradarbiavimo sutarties galiojimui. Lietuvoje kuriamos karinės įrangos aptarnavimo ir remonto galimybės, būtinos užtikrinti įsigytų pajėgumų gyvavimo ciklo palaikymą ir operatyvinę parengtį krizės metu. Visa tai kartu reiškia ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą inžinerijos, gamybos bei tyrimų srityse, kompetencijų augimą regionuose bei realios ekonominės vertės kūrimą Lietuvoje.

Visgi dėl pramoninio bendradarbiavimo priemonių taikymo susiduriama ir su iššūkiais. Akivaizdžiausias –išauga įsigyjamos karinės įrangos kaina. Pramoninio bendradarbiavimo taikymą reguliuojantis įstatymas priimtas tik 2024 metais, tad šiuo metu objektyviai trūksta pramoninio bendradarbiavimo sutarčių įgyvendinimo ir priežiūros praktikos, rizikų valdymo įdirbio. Stokojant praktinių pavyzdžių ir įgyvendintų projektų nėra lengva teisingai įvertinti, kokios pramoninio bendradarbiavimo priemonės sukurs didžiausią pamatuojamą efektą. Tam reikia pasisemti patirties iš užsienio valstybių, jau daugelį metų taikančių pramoninio bendradarbiavimo principus – Danijos, Suomijos, Izraelio, Jungtinių Arabų Emyratų, Pietų Korėjos ir kitų.

Viena iš esminių rekomendacijų, pateiktų 2026-aisiais baigus „Kurk Lietuvai“ projektą „Nacionalinės gynybos ir saugumo pramonės plėtros kelrodžio parengimas“, buvo siūlymas optimaliai taikyti pramoninio bendradarbiavimo priemones. Šis „Kurk Lietuvai“ pramoninio bendradarbiavimo modelio tobulinimo projektas yra natūralus ankstesniojo tęsinys.

Esami iššūkiai

1. Pramoninio bendradarbiavimo įdirbio Lietuvoje stoka dėl įstatymo naujumo.
2. Neišgryninti pramoninio bendradarbiavimo taikymo metodai ir tikslai.
3. Nebrandi pramoninio bendradarbiavimo taikymo organizacinė aplinka.
4. Besidubliuojančios atsakomybės ir prioritetai tarp šiuo metu atsakingų ministerijų.
5. Ribotas tarptautinis bendradarbiavimas semiantis gerųjų praktikų, viešų oficialių dokumentų stoka.

Tikslas

Projekto tikslas – išsamus, realistiškas, perteklinės biurokratijos nekuriantis pramoninio bendradarbiavimo modelis, tvirtinamas Vyriausybės nutarimu. Modelis turėtų sudaryti sąlygas optimaliai išnaudoti pramoninį bendradarbiavimą Lietuvos gynybos pajėgumams stiprinti ir vietos pramonei auginti.

Dalyviai

2025/26

Rūta Mankevičienė

2025/26

Justas Kazlauskas