Perteklinių skolų prevencija, parama ir reabilitacija

Problema

14% darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje turi įsiskolinimų, kurių negali išsimokėti ir jiems pradedami oficialūs skolų išieškojimo procesai. Apie 60 % šių fizinių asmenų turi daugiau nei vieną pradėta bylą. 2021 m. gruodžio 1d., Lietuvoje buvo 25,729 bedarbių, turinčių antstoliams perduotų įsiskolinimų. Užimtumo tarnybos duomenimis, iš 21,5 tūkst. besirengiančiojo darbo rinkai statusą turinčių asmenų, 10,1 % yra apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis (UŽT, 2022).

Pagal paskolų turinčių namų ūkių dalį, Lietuva yra trečia mažiausiai įsiskolinimų turinti šalis Europoje. Tačiau, pagal namų ūkių, kurie patiria sunkumų vykdyti finansinius įsipareigojimus ir dėl jų patenka į skurdo riziką, Lietuva Europoje pirmauja.

2021 m. net 36 % Lietuvos gyventojų teigė, kad neturi santaupų nenumatytoms išlaidoms, jei jos siektų 380 Eur.O tarp asmenų, gyvenančių žemiau skurdo ribos –net 68 %. Taip pat asmenys, gyvenantys žemiau skurdo ribos, teigė, kad dėl pinigų stokos negali laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, kredito įmokų, būsto ar kitų paskolų (OSP, 2022). Santaupų neturėjimas ir nepasiruošimas nenumatytiems gyvenimo atvejams, yra vienas iš didesnių rizikos faktorių, lemiančių perteklinius įsiskolinimus. Tokie įsiskolinimai taip pat glaudžiai siejasi su skurdu –yra tiek jo priežastis, tiek pasekmė. Pertekliniai įsiskolinimai turi poveikį tiek žmonių fizinei, tiek psichologinei sveikatai ir ženkliai padidina savižudybės riziką (Rojas, 2022). Tarp dažnų įsiskolinimų priežasčių yra nurodomi finansinio raštingumo ir socialinių įgūdžių stoka.

Lietuvoje, lyginant su kaimyninėmis šalimis, vis dar vienos didžiausių išskaitų skoloms padengti: nuo atlyginimo dalies, kuri yra žemiau minimalios mėnesinės algos (MMA) galimos išskaitos iki 30 %, turint daugiau nei vieną bylą, o virš MMA –iki 50 %. Tokie tarifai neskatina žmonių dirbti, nes liekančios pajamos nėra pakankamos pragyvenimui, jie priversti rinktis išeiti iš darbo arba dirbti šešėlyje. Pertekliniai įsiskolinimai paveikia ir yra veikiami žmonių galimybės „sudurti galą su galu“. 2022 m. Lietuvos banko atliktoje apklausoje, 6 iš 10 namų ūkių nurodė, kad turimi finansiniai įsipareigojimai yra našta ir viena iš didžiausių priežasčių įsipareigojimų nevykdymui yra kasdieninių išlaidų padidėjimas (LB, 2022).

Tikslas

Suformuluoti perteklinių įsiskolinimų Lietuvoje situacijos suvokimą, apimantį jų priežastis, pasekmes, paveiktų žmonių sąlygas, elgesį ir poreikius bei egzistuojančius pagalbos mechanizmus.
Identifikuoti, ištyrinėti ir įvertinti užsienio gerąsias praktikas, kurios naudojamos sprendžiant perteklinių skolų problemas.
Remiantis esamos situacijos ir užsienio praktikų analize formuluoti Lietuvai pritaikomus sprendimus.

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

2022/23

Simona Deduchova

2022/23

Rokas Keršys