Nekilnojamojo kultūros paveldo fondo steigimo galimybių studija

Problema

Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ numatyta siekti, kad „Lietuvos istorinis ir kultūros paveldas, kaip sudėtinė bendro Europos kultūros paveldo dalis ir visuomenės tapatybės pagrindas, būtų geriau pažįstamas piliečiams, viešojoje erdvėje jų nuolat naujai aktualizuojamas ir permąstomas.“ Saugoti paveldą numatyta ir XX-ojoje LR Vyriausybės programoje. Joje numatoma siekti visų kultūros paveldo objektų, įskaitant esančius užsienyje, apsaugos bei savininkų atsakomybės už kultūros paveldo objektų priežiūrą ir saugojimą. Numatoma ieškoti mechanizmų, kurie padėtų paveldo objektus tinkamai prižiūrėti, kompensuoti dalį objektų tvarkybos išlaidų, pritaikyti juos visuomenės reikmėms. Pareiga saugoti nekilnojamąjį kultūros paveldą apibrėžta ir reglamentuojama nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais. 

UNESCO pasaulio paveldo centro ir paveldo srities mokslininkų inicijuotos studijos atskleidžia, kad kultūros paveldo išsaugojimas ir plėtra prisideda prie kultūrinės, socialinės ir ekonominės vertės kūrimo (Pickerill 2021; Vojinovic et al. 2022; Kairiss et al. 2023; UK National Commission for Unesco 2015). Pavyzdžiui, Vojinovič atlikto tyrimo duomeninims, Slovėnijoje į nekilnojamojo paveldo priežiūrą investavus 32,7 mln. Eur nacionaliniu lygiu, į biudžetą sugrįžo 65,6 mln. Eur produkcijos (pajamų) ir 24,5 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio įmokų (Vojinovic et al. 2020). 

„Eurostat“ duomenimis, 2023 m. Lietuvos valstybės išlaidos rekreacijos, kultūros ir religijos paslaugoms, į kurias patenka ir nekilnojamasis kultūros paveldas, siekė 1,2 % bendro vidaus produkto. Daugiau finansų šiai sričiai skyrė ne tik Latvija ir Estija, bet ir lyderiaujančios Islandija, Vengrija, Kroatija. 

2025 m. Kultūros vertybių registro duomenimis, pateikiami 23 804 Lietuvoje saugomi nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Nekilnojamojo kultūros paveldo finansavimas Lietuvoje didžiąja dalimi priklauso nuo valstybinių, savivaldybių ir Europos Sąjungos skirtų lėšų. Valstybė paveldo tvarkymui per paveldotvarkos ir kompensavimo programas kasmet skiria apie 7,5 mln. Eur., o finansinis poreikis vien Vilniaus miesto savivaldybėje 2025 m. siekė 12 mln. Eur.  

Vienkartinė valstybinė parama, dažnai orientuojama į „gaisrų gesinimą“, nėra stabili, nepatenkina poreikio ir neužtikrina tęstinumo. Inovatyvi, tvari ir ilgalaikė priemonė – paveldo fondas – suteiktų galimybę diversifikuoti paveldo finansavimo šaltinius, optimizuoti jų panaudojimą ir prisidėtų prie efektyvesnio lėšų administravimo ir pritraukimo, taip užtikrinant mažesnę paveldo objektų priklausomybę nuo biudžetinių lėšų. 

Tikslas

Projekto tikslas – parengti gaires, kurios padėtų optimizuoti Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo finansavimo šaltinius, kurie užtikrintų tvarų ir ilgalaikį finansavimo modelį. 

Dalyviai

2025/26

Goda Damaševičiūtė

2025/26

Greta Vilkelytė