Kultūros ministerija

Legalaus skaitmeninio turinio vartojimo ir antipiratavimo skatinimas

2021 m. rugsėjo 6 d. - 2022 m. kovo 4 d.

Problema

Kodėl svarbu spręsti skaitmeninio turinio piratavimo problemą ir skatinti legalaus turinio vartojimą?

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT) 2021 metų tyrimo duomenimis, pagal piratinio turinio vartojimą Lietuva užima 3 vietą tarp visų ES šalių. Vidutiniškai interneto vartotojas Lietuvoje prie nelegalaus turinio prisijungia apie 12 kartų per mėnesį, kai tuo tarpu ES vidurkis siekia tik 5,9 karto (ESINT 2021). Piratavimo mąstai mūsų šalyje – milžiniški, o pasekmės liečia mus visus: kūrėjus, vartotojus, legalaus turinio platintojus bei valstybę.

Skaičiuojama, jog dėl piratavimo mastų Lietuvos kino industrija kasmet patiria apie 15 mln. Eur. nuostolių (S. Kairys, Kultūros ministras 2021), o iš 100 Lietuvoje rodomų filmų apie 40 yra pavagiama. Dėl prasto Lietuvos įvaizdžio ir augančio užsienio šalių partnerių (kino kūrėjų, platintojų, festivalių organizatorių) nepasitikėjimo tiesiogiai nukenčia vartotojai negaudami naujausio turinio. Filmų kūrėjai uždraudžia rodyti naujausius filmus festivalių Lietuvoje metu, o pasaulyje pripažintus filmus Lietuvos žiūrovai pamato paskutiniai, tik po pagrindinių premjerų svetur (A. Filatovaitė, 2021). Didieji audiovizualinio turinio platintojai tokie kaip Netflix, Amazon Prime Video, Apple TV ir kt. taip pat riboja naujausio ir populiariausio turinio prieigą Lietuvos vartotojams.

Svarbu paminėti ir tai, jog tokie piratavimo mastai rodo nepagarbą kūrėjams, jų darbui, kūrybai bei atima jų atlygį. Remiantis “Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimo” 2021 metų tyrimo duomenimis, menininkai mano, jog visuomenė nepakankamai vertina jų veiklą. Tai rodo ir jų ekonominė būklė – tik 20,85 proc. Lietuvos kūrėjų gali pragyventi iš kūrybinės veiklos (pagrindinės savo profesijos).

Piratavimo pasekmės – aiškios ir darančios žalą visiems, tačiau kokios yra to priežastys? Viena iš priežasčių yra legalaus turinio neprieinamumas. Net 57 proc. jaunimo (15-24 m.) Lietuvoje renkasi nelegalų turinį dėl aukštų legalaus turinio kainų (ESINT 2019), o 32 proc. jaunimo renkasi tokį turinį ir dėl to, kad tai galima greičiau pasiekti. Tačiau egzistuoja ir švietimo intelektinės nuosavybės (IN) srityje problema. Jaunimas jaučia informacijos apie IN trūkumą, mano, jog tokia informacija yra neefektyviai komunikuojama jų grupei (ESINT 2016). Lietuvoje švietimą ir informacijos sklaidą IN srityje kaip ir visą IN apsaugos sistemą nekoordinuotai vykdo kelios institucijos: Teisingumo ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Kultūros ministerija, Žemės ūkio ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Taip išskaidomi ištekliai, tikslinė auditorija, fragmentuojamas informacijos turinys.

Akivaizdu, jog piratavimo problema, jos priežastys ir pasekmės – kompleksiškos. Tačiau iki šiol nėra atliekami periodiniai Lietuvos nelegalaus skaitmeninio turinio naudojimo, jo lygio, priežasčių ir žalos nustatymo tyrimai, remiamasi ESINT arba Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) pateikiamais duomenimis. Todėl, dėl fragmentiškos ir menkai duomenimis grįstos autorių teisių apsaugos sistemos, valstybė, legalaus turinio platintojai, kūrėjai bei vartotojai patiria įvairialypę žalą.

VIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano II misija (prioritetas) – asmenybės ir visuomenės gyvenimo kokybę keičianti kultūra. Šio prioriteto tikslams pasiekti numatytas projektas – informacinėms grėsmėms atspari visuomenė, laisva žiniasklaida, saugi interneto erdvė bei projekto veiksmas 2.7.6 kelti visuomenės sąmoningumą, skatinant naudoti legalią kūrybinę produkciją ir didinant legalaus turinio prieinamumą. Siekiant kelti visuomenės sąmoningumą, pirmiausia reikalinga išsami Lietuvos nelegalaus turinio vartotojų analizė, t.y. reikia išanalizuoti vartotojų elgseną ir sudaryti jaunojo internetinio pirato portretą.

Tikslas

Identifikuoti Lietuvos jaunojo internetinio pirato portretą ir remiantis tuo, parengti legalaus skaitmeninio turinio vartojimo bei antipiratavimo skatinimo gidą.