Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

Kultūros ministerija kartu su Vidaus reikalų ministerija

Kultūros paslaugų prieinamumas regionuose: erdvinė kultūros paslaugų tinklo analizė

2020 m. kovo 9 d. - 2020 m. rugsėjo 4 d.

Problema

Lietuvos regioninė politika siekia, kad kiekvienam Lietuvos gyventojui, nepaisant to, kur jis gyvena, būtų užtikrinta prieiga prie kultūros paslaugų. Šio projekto metu nustačiau, kad 74 % Lietuvos gyventojų turi prieinamumą prie visų kultūros paslaugų, vadinasi net ketvirtadalis Lietuvos gyventojų negauna pilnos įvairovės. Tuo tarpu užsibrėžtas tikslas yra pasiekti 95 % (Nacionalinė pažangos programa). Lietuvos teritorijos bendrojo plano standartais, paslaugos turi būti pasiekiamos kiekvienam gyventojui automobilio kelionės atstumu:

per 30 minučių gyventojas turi pasiekti būtinojo poreikio kultūros paslaugas (kultūrinę edukaciją, bendruomeninę veiklą, meno mėgėjų kolektyvą, meno būrelius, vietinės bibliotekos skaityklą, leidinių skolinimą, kompiuterio ir interneto prieigą)
per 45 minutes – dažno poreikio kultūros paslaugas (kino filmų rodymą, auditorijos vystymo edukacijas, vietinius koncertus, vietinius festivalius, teatrą, meno parodas, muziejus)
per 60 minučių – vidutinio poreikio kultūros paslaugas (retų leidinių skaityklą, profesionalų ar valstybinį teatrą, muziejų, aukšto lygio koncertus, festivalius, meno parodas)
rečiausio poreikio paslaugos neturi apibrėžto laiko standarto – nacionalinį statusą turinčios įstaigos turėtų užtikrinti prieinamumą per savo paslaugų mobilumą ir kompetencijų kėlimą regionuose (filharmonija, operos ir baleto teatras, Mažvydo biblioteka, nacionaliniai muziejai, archyvai)
Tačiau tyrimai rodo, kad kultūros paslaugos tampa vis mažiau prieinamos. Gyventojai vertina, kad Lietuvos mastu kultūros paslaugų prieinamumas sumažėjo 12 %. Ypač krito aukščiausio lygio scenos menų (opera, teatras) prieinamumas (23 %). Paslaugos yra netolygiai prieinamos, lyginant miesto ir kaimo vietoves. Pagrindinės kliūtys yra kaina ir fizinis pasiekiamumas (2017 m. Gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimas).

Tam, kad tikslingai nukreipti resursus ir kelti kultūros paslaugų prieinamumą ten, kur to labiausiai reikia, būtina visos Lietuvos erdvinė analizė. Analizė detaliais pjūviais nustatys kokio lygio kultūros paslaugos ir kuriose vietovėse yra mažiausiai pasiekiamos. Tai atskleis, kur egzistuoja netolygumai ir kaip gerinti kultūros prieinamumą Lietuvoje.

Tikslas

Atlikti kokybinę visos Lietuvos erdvinę analizę, kad nustatyti kultūros paslaugų prieinamumą detaliais pjūviais kiekvienam regionui ir savivaldybei. Tai padės tikslingai nukreipti pastangas netolygumams išlyginti ir 95 % prieinamumui pasiekti. Konsultuotis su kultūros veikėjais ir savivaldybėmis, kaip pagerinti kultūros paslaugas regionuose.

Projekto eiga

2020/04/10

Apdoroti ir paruošti analizei kultūros paslaugų tinklo duomenys ir įvertintas duomenų patikslinimo poreikis

2020/04/24

Paskelbta apklausa su savivaldybių kultūros skyriais duomenims patikslinti

2020/06/15

Sukurta Lietuvos kultūros veikėjų ir paslaugų duomenų bazė. Duomenys atviri ir viešai prieinami Kultūros ministerijos puslapyje. Ypač aktualu ieškant partnerių bendriems kultūros projektams

2020/07/15

Įvertintas Švedijos kultūros paslaugų tiekimo modelis per savivaldybių bendradarbiavimą, kaip būdas didinti kultūros paslaugų prieinamumą regionuose

2020/08/06

Atlikta Lietuvos kultūros paslaugų erdvinė analizė ir nustatytas prieinamumo rodiklis detaliais pjūviais

2020/08/25

Atlikta viešoji konsultacija su kultūros veikėjais ir savivaldybėmis, kur pristatyta erdvinė analizė ir surinktos idėjos kultūros paslaugų prieinamumui regionuose pagerinti. Renginio metu sukurta veiklių kultūros veikėjų bendruomenė ir toliau aktyviai veikia socialiniuose tinkluose

2020/08/31

Pristatyti ir aptarti rezultatai su Kultūros ministerijos ekspertais. Įvertinti būdai kultūros paslaugų prieinamumui didinti ir netolygumams regionuose išspręsti

Projekto failai

Dalyviai

Panašūs projektai

2025 m. rugsėjo 9 d. - 2026 m. kovo 6 d.

DI įrankių taikymo pacientų triaže galimybių vertinimas

LR sveikatos apsaugos ministerija

Projekto tikslas – išanalizuoti DI įrankių pritaikomumą Lietuvos sveikatos sistemoje efektyviam pacientų paskirstymui.
2025 m. rugsėjo 9 d. - 2026 m. kovo 6 d.

Aukštos vertės bioekonomikos link: galimybių nacionalinei strategijai paieška

LR ekonomikos ir inovacijų ministerija

Projekto tikslas – remti Lietuvos nacionalinės bioekonomikos strategijos plėtrą apibrėžiant pagrindines politikos ir reguliavimo priemones, kurios sudarytų sąlygas didesnės pridėtinės vertės bioproduktų kūrimui.
2025 m. rugsėjo 9 d. - 2026 m. kovo 6 d.

Efektyvesnio regionų plėtros tarybų funkcijų modelio kūrimas

LR Prezidento kanceliarija

Projekto tikslas – mažinti regioninę atskirtį ir skatinti tvarų vystymąsi įgalinant regionų plėtros tarybas prisidėti formuojant regioninės politikos kryptis ir strategiją, efektyviau įgyvendinti politiką regiono lygmenyje ir koordinuoti bendradarbiavimą.
2025 m. rugsėjo 9 d. - 2026 m. kovo 6 d.

Veiksmingos kalbinės ir sociokultūrinės integracijos užsieniečiams bei grįžtantiems lietuviams sistemos kūrimas

LR kultūros ministerija

Projekto tikslas – parengti strategines gaires užsieniečių ir grįžtančių lietuvių kalbinės ir sociokultūrinės integracijos sistemos kūrimui.  
2025 m. rugsėjo 9 d. - 2026 m. kovo 6 d.

„Sidabrėjanti“ Lietuva: ekonomikos stiprinimas gerinant 50–65 amžiaus žmonių gyvenimo kokybę

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Projekto tikslas – parengti rekomendacijas kaip efektyvinti / didinti 50–65 amžiaus grupės užimtumo galimybes per koordinuotą valstybės, darbdavių ir nevyriausybinių organizacijų veikimą, stiprinti aktyvios darbo rinkos politikos (ADRP) priemones, švietimą, sveikatą ir socialines paslaugas.
2025 m. rugsėjo 9 d. - 2026 m. kovo 6 d.

Nekilnojamojo kultūros paveldo fondo steigimo galimybių studija

LR kultūros ministerija

Projekto tikslas – parengti gaires, kurios padėtų optimizuoti Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo finansavimo šaltinius, kurie užtikrintų tvarų ir ilgalaikį finansavimo modelį.