Geresnio reglamentavimo politika: viešojo sektoriaus dalyvavimu paremtas modelis

Problema

Asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tautos ūkio pagrindą apibrėžiančios vertybės, įtvirtintos LR Konstitucijoje (46 str.) ir kartu su kitomis 46 str. nuostatomis suponuojančios valstybės teisę bei pareigą atitinkamai reguliuoti šalies ūkinę veiklą. Šis reguliavimas paprastai yra susijęs su ūkinės veiklos sąlygų nustatymu, tam tikrų procedūrų reglamentavimu, ūkinės veiklos kontrole, taip pat ir su tam tikrais šios veiklos ribojimais ar draudimais. Tačiau, remiantis oficialiąja konstitucine doktrina, reguliavimas privalo būti proporcingas, nepaneigti ūkinės laisvės principų, taip pat saugoti ūkio subjektų lygiateisiškumą, vengti dirbtinių kliūčių verslo subjektui patekti į rinką ir/ar iš jos pasitraukti (LR KT 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Nepaisant to, rinkoje reguliavimu yra sukuriama ženkli našta ūkio subjektams, nebūtinai koreliuojanti su įstatyminiais tikslais. Pavyzdžiui, 2018 m. VšĮ „Versli Lietuva“ atlikta apklausa, parodė, jog didžiausią reguliavimo naštą sudaro reikalavimai mokesčių administravimo srityje (68 proc.), reikalavimai, susiję su statistinių ataskaitų teikimu (38 proc.), bei reikalavimai, susiję su darbo saugos ir sveikatos administravimu (29 proc.). Tuo tarpu daugiausia laiko įmonėms užima mokesčių administravimas (21,9 val./mėn.), statistinių ataskaitų pateikimas (14,1 val./mėn.), darbo santykių administravimas (12 val./mėn.); o pusė respondentų (51 proc.) yra susidūrę su atvejais, kai įvairios institucijos reikalavo pateikti tą pačią informaciją (LR EIM Rekomendacijos dėl perteklinių informacinių įpareigojimų prevencijos, 2020). Dėl to yra nustatytas tikslas šią naštą mažinti (išmatuoti išlaidas, susijusias su įpareigojimais verslui, ir pašalinti nereikalingą administracinę naštą, nepaneigiant ja siekiamų, proporcingumo ir protingumo principus atitinkančių, tikslų), tai deklaruojant ne tik nacionaliniu, bet ir Europos Sąjungos lygmeniu. Europos Komisijos įgyvendinama programa REFIT siekiama, jog būtų sumažintos nereikalingos reguliavimo sukuriamos išlaidas, nepaneigiant jo siekiamų tikslų.

Taigi, viena vertus, ūkio subjektams turi būti garantuojama laisvė pasirinkti veiklos sritį ir joje veikti bei vystyti savo veiklą, ko rezultate siekiama skatinti naujų darbo vietų kūrimą, konkurencingumą, prekių ir paslaugų kokybės augimą, pasiūlos didėjimą, etc. Kita vertus, ūkio subjektams šiame procese yra keliami atitinkami reikalavimai ir įpareigojimai, nukreipti į bendrųjų visuomenės poreikių, tokių kaip saugumas, sveikata, aplinkosauga ir kita, užtikrinimą. Viso to ir sisteminis pagrindas, ir tuo pačiu tikslas – tinkamas verslo reguliavimas, kuris pačia bendriausia prasme tampa ir viena iš visuomenės gerovės užtikrinimo sąlygų.

Neabejotina, ūkio subjektai, vykdydami su jų veikla susijusius į(si)pareigojimus ir reikalavimus, patiria ne tik administracinę naštą (dalis veiklos vykdymo laiko ir resursų skiriami teisės aktuose nustatytiems informaciniams įsipareigojimams įgyvendinti), bet taip pat ir prisitaikymo naštą, kuri ligi šiol nebuvo vertinama Lietuvoje. Suprantama, jog yra siektina reguliuoti ūkio subjektų veiklą optimaliai, vengiant perteklinių reikalavimų, įpareigojimų, sukuriančių netikslingą ir per didelę naštą verslams. Tačiau ne ką mažiau svarbu yra atitinkamą reguliavimą, iš kurio kylančius reikalavimus ir įpareigojimus turi (pa)tenkinti ūkio subjektas, pradėdamas savo veiklą ir (ar) jau ją vykdydamas, pateikti, kiek tai yra objektyviai įmanoma, sistemingai, suprantamai ir optimizuotai laiko (terminų), vietos, formos ir kt. aspektais.

Siekiant geresnio reglamentavimo politikos ūkio subjektų atžvilgiu, yra vertinama teisinio reguliavimo sukuriama našta. Taip pat, neabejotina svarba tenka procesams, vertinant ar atitinkamas teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomi reikalavimai ir įpareigojimai tam tikra ūkine veikla siekiantiems užsiimti ir (ar) jau užsiimantiems subjektams, apskritai yra reikalingas. Ne mažiau reikšmingas yra vertinimas, ar esamų reikalavimų apimtis galėtų būti keičiama, jeigu šių reikalavimų negalima atsisakyti iš esmės. Tačiau taip pat ne ką mažiau svarbiu laikytinas procesas, į kurį ūkio subjektai patenka, siekdami (į)vykdyti iš teisinio reguliavimo kylančius įpareigojimus ir reikalavimus, norint užsiimti atitinkama veikla, ir galimybė šį procesą supaprastinti, išvengiant dirbtinių ir netiesioginių kliūčių ūkio subjektams.

Dėl šios priežasties matytina prasmė įtraukti viešojo sektoriaus institucijas į jų nustatomo reglamentavimo ūkio subjektams peržiūrą, remiantis viešojo sektoriaus dalyvavimo (angl. „learning by doing“) būdu – pažvelgti į procesus iš paslaugų gavėjo/vartotojo (ūkio subjekto) pusės. Todėl siektina, konsultuojantis su verslo subjektais bei praktiškai išbandant procesus, nustatytus nauju ar pakeistu jau esamu reguliavimu, parengti rekomendacinę „prisitaikymo naštos patikros žingsniuotę“, kurią taikytų viešojo sektoriaus subjektai, (pa)tikrindami savo nustatomo reguliavimo ir įpareigojimų ūkio subjektams naštą su siekiu ją mažinti ir gerinti ūkio subjekto, kaip vartotojo patirtį.

Tikslas

Parengti veiksmų ir principų sistemą (paremtą viešojo sektoriaus dalyvavimu (angl. learning by doing), žvelgiant į procesus iš ūkio subjekto, kuriam tenka pareiga įgyvendinti nustatytus reikalavimus ir įpareigojimus, pusės), padėsiančią mažinti nustatyto reguliavimo sukuriamą prisitaikymo naštą ir gerinti ūkio subjektų patirtį minėtuose procesuose.

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

2020/21

Gabrielė Taminskaitė

2020/21

Gintautė Neverauskaitė