Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

Ūkio ministerija

Darniojo turizmo plėtra Lietuvoje

2016 m. rugsėjo 12 d. - 2017 m. kovo 12 d.

Problema

Turizmas – viena jautriausių industrijų, daranti tiesioginę įtaką gamtai, kultūros paveldui ir vietos bendruomenėms. Tarptautinės organizacijos atkreipia dėmesį – siekiant išvengti neigiamų ir dažnai negrįžtamų padarinių, norint išlaikyti šalies konkurencingumą pasaulinėje turizmo rinkoje, valstybėms būtina turizmo sektoriuje taikyti tvarios plėtros principus. Tai rodo ir turistų požiūrio tyrimai – 60%-70% Vakarų Europos šalių gyventojų planuodami kelionę įvertina turistinės vietovės ekologinį patrauklumą, keliaudami atsakingai žiūri į aplinką ir yra linkę mokėti daugiau už sertifikuotas paslaugas.

Šiuo metu Lietuva Kelionių ir turizmo konkurencingumo indekse (The Travel &Tourism Competitiveness Index) Europos ir Kaukazo regione tarp 37 valstybių užima tik 30 vietą. Pernai Europoje turizmo sektorius augo 4,7%, vidutiniškai atvykstamojo turizmo augimas Centrinės ir Rytų Europos regione siekė 5,3%, tačiau Lietuvoje – tik 0,4 %. Mūsų šalyje ypatingai trūksta tarptautinius tvarumo standartus atitinkančios infrastruktūros: tik 5 viešbučiai turi „žaliojo rakto“ ženklą, tik 3 „mėlynosios vėliavos“ paplūdimiai, trūksta nemokamų geriamo vandens vietų. Taip pat susiduriame su prieinamo turizmo iššūkiu: apgyvendinimo įstaigose vos keli negalią turintiems keliautojams pritaikyti kambariai, lankytinos vietos neturi specialaus ženklinimo, internete nepateikiama informacija apie objekto prieinamumą. Tuo tarpu Europoje yra 50 milijonų neįgaliųjų, kurių daugiau nei pusė keliauja ir prieinamo turizmo paklausa kasmet auga. Verta paminėti ir regioninio turizmo problematiką. Didžioji dalis į Lietuvą atvykstančių turistų apsilanko tik didžiuosiuose miestuose ( 87 % Vilniuje, 46 % Kaune), iki 20 % nukeliauja į Palangą ar Kuršių nerija, tačiau vos keli procentai aplanko mažesnius miestus ir miestelius. Regioninis turizmas, galintis kurti darbo vietas, kelti užimtumą ir stiprinti kultūrinę tapatybę, nepritraukia pakankamai turistų dėmesio.

Šiuo metu Lietuvoje nėra valstybinės darniojo turizmo politikos: nėra valstybinių rekomendacijų tarptautinius darniojo turizmo standartus atitinkančios infrastruktūros bei prieinamo turizmo plėtrai, regioninio turizmo vystymui ir bendruomenių įsitraukimo skatinimui, trūksta kvalifikacinių mokymų turizmo darbuotojams bei informacijos sklaidos.

Tikslas

Remiantis kitų šalių gerąja patirtimi, parengti Lietuvos darniojo turizmo plėtros gaires, akcentuojant problemines sritis ir pateikiant rekomendacijas jų sprendimui bei skatinti visuomenės, viešojo sektoriaus ir verslo sąmoningumą darniojo turizmo atžvilgiu.

Projekto eiga

2016/10/28

Parengta nacionalinės reguliacinės darniojo turizmo aplinkos analizė

2016/11/25

Parengta tarptautinės reguliacinės darniojo turizmo aplinkos analizė

2016/12/23

Identifikuotos pagrindinės darniojo turizmo plėtros Lietuvoje probleminės sritys

2017/01/27

Atlikta užsienio šalių gerosios praktikos analizė

2017/03/01

Parengtos Lietuvos darniojo turizmo plėtros gairės

Projekto failai

Rezultatas

Projekto metu bendradarbiaujant su skirtingomis turizmo sektoriaus suinteresuotomis pusėmis parengtos Lietuvos darniojo turizmo plėtros gairės (toliau – Gairės), kuriose suformuluoti turizmo politikos prioritetai ir aiškios veiklos numatytiems darniojo turizmo plėtros tikslams pasiekti. Pateikti integruoti siūlymai, kurie ne tik skatina darniojo turizmo plėtrą ir didina Lietuvos turizmo sektoriaus konkurencingumą, bet ir prisideda prie XVII-osios Vyriausybės darnios plėtros politikos.

Gaires planuojama patvirtinti per artimiausią Turizmo tarybos posėdį. Taip pat Ūkio ministerija įsipareigoja parengti priemonių planą, kuris užtikrins Gairėse numatytų prioritetų ir veiklų įgyvendinimą.

Dalyviai

Panašūs projektai

2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Aukštųjų technologijų įmonių plėtros skatinimas Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Projekto tikslas – pateikti rekomendacijas dėl reguliacinės aplinkos ir inovacijų ekosistemos pokyčių, kurios skatintų aukštųjų technologijų įmonių plėtrą Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose.
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Ateities iššūkiams parengto užsieniečių integracijos strateginio valdymo modelio kūrimas

LR Vyriausybės kaceliarija

Projekto tikslas – parengti užsienio šalių pavyzdžiais, duomenimis ir ateities įžvalgomis paremtus siūlymus dėl užsieniečių integracijos sistemos valdymo ir kitų su imigracija susijusių veiksmų, juos teikti sprendimų priėmėjams ir integruoti atnaujinant Lietuvos migracijos politikos gaires.
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Reguliacinės smėliadėžės sistemos sukūrimas gyvybės mokslų sektoriuje Lietuvoje

Inovacijų agentūra

Šio projekto tikslas – sukurti ir pasiūlyti reguliacinės smėliadėžės sistemą, pritaikytą Lietuvos gyvybės mokslų sektoriui.
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimui reikalingų kompetencijų žemėlapio kūrimas

LR Ryšių reguliavimo tarnyba

Šio projekto tikslai – 1) nustatyti, kuriuose Lietuvos sektoriuose kuriamos didelės rizikos DI sistemos; 2) įvertinti reguliavimo institucijų kompetencijas, susijusias su DI akto reikalavimais šioms DI sistemoms; 3)pateikti pasiūlymą, kaip užpildyti nustatytus kompetencijų trūkumus.
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Lietuvos gynybos ekosistemos stiprinimas

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Šio projekto tikslas – nustatyti pagrindinius bendrus iššūkius, su kuriais susiduria gynybos įmonės ir išsiaiškinti, kurie viešojo sektoriaus įrankiai Lietuvoje turi didžiausią potencialą paskatinti proveržį gynybos pramonėje. 
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Vieningos viešojo transporto kelionių planavimo ir bilietų sistemos modelio kūrimas

LR Susisiekimo ministerija

Projekto tikslas – kartu su Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės komanda parengti vieningos viešojo transporto kelionių planavimo ir bilietų sistemos modelį numatant reikiamus teisėkūros, organizacinės ir koordinacinės atsakomybės, kompetencijų vystymo, technologinius bei reikiamo biudžeto aspektus.