Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Darbo rinkos poreikių ir bedarbių įgūdžių atotrūkis: sprendimai bedarbių švietimo srityje

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Problema

Europos Komisijos duomenimis, 2022 m. įtampa Lietuvos darbo rinkoje, matuojama kaip laisvų darbo vietų ir bedarbių skaičiaus santykis, buvo didžiausia per paskutinius 15 metų. 2024 m. kovo mėnesį Lietuvoje buvo registruota 165,7 tūkst. bedarbių, tačiau kas antra šalies įmonė susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Darbdavių teigimu, tai yra vienas iš pagrindinių Lietuvos įmonių augimą stabdančių faktorių.  

Darbo jėgos įgūdžių neatitikimo (ang. skills mismatch) problema sprendžiama teikiant paramą bedarbių mokymuisi. Užimtumo tarnybos duomenimis, 2023 m. paramos mokymuisi priemonėms įgyvendinti buvo skirta 36,6 mln. eurų, 2024 m. planuojama skirti 64,2 mln. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jaučia poreikį rasti būdus, kaip efektyviau panaudoti šias lėšas, užtikrinti, kad  bedarbių mokymas geriau atlieptų pagrindinį šios priemonės tikslą – padėti bedarbiams sėkmingai ir tvariai integruotis į darbo rinką.  

Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, profesinio bedarbių mokymo formos, į kurias įtraukiami darbdaviai (trišalės sutartys ir mokymas pameistrystės būdu) rodo vienus geriausių integracijos į darbo rinką rodiklių, tačiau tik kas penkta įmonė bendradarbiauja su profesinio mokymo įstaigomis. Per 2023 m. parama mokymuisi pasinaudojo ir mokymus baigė iš viso 23 232  asmenys, tačiau pameistrystės būdu per šį laikotarpį Lietuvoje kvalifikaciją įgijo tik 144 bedarbiai. Europos Taryba yra iškėlusi tikslą, kad iki 2025 m. 60 proc. profesinio mokymo įstaigų absolventų mokymosi metu naudotųsi mokymosi darbo vietoje galimybėmis. Aukštos pridėtinės vertės kvalifikacijų ir kompetencijų skatinimo priemonė taip pat rodo aukštus integracijos į darbo rinką rodiklius, tačiau didžiąja dalimi tokių mokymų gali naudotis tik asmenys, jau turintys kvalifikaciją. 

 Vokietija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada ir kitos užsienio valstybės, reaguodamos į darbo jėgos trūkumą, ėmėsi kurti naujas pameistrystės organizavimo ir finansavimo schemas. Norvegijoje užimtumo tarnyba imasi proaktyvaus vaidmens ir užsiima jaunimo bedarbystės prevencija bei ankstyva intervencija. Ten užimtumo tarnybos bendradarbiauja su mokyklomis bei NVO ir užsiima atvejų vadyba su iš švietimo sistemos iškritusiais ar rizikoje esančiais jaunuoliais.  Austrijoje ir Prancūzijoje taikomi inovatyvūs būdai sugrąžinti bedarbius į darbo rinką, užtikrinant jiems darbo vietą (esant poreikiui įkuriama darbo vieta atliepiant vietinės bendruomenės poreikius).  

Šio projekto metu dalyvės ieškos Lietuvos kontekstui tinkamiausių būdų sumažinti atskirtį tarp bedarbių galimybių ir darbo rinkos poreikių, bei paskatinti darbdavius aktyviau įsitraukti į  bedarbių mokymo ir perkvalifikavimo procesus.  

Tikslas

Projekto tikslas – optimizuoti paramos mokymuisi priemonių sistemą taip, kad ji būtų: (1) tikslingiau orientuota į bedarbių integraciją darbo rinkoje; (2) prieinama didesnei daliai bedarbių.

Projekto eiga

2024/04/12

Esamos situacijos analizė

2024/05/10

Profesinio mokymo efektyvumo švieslentės tobulinimo galimybių apžvalga

2024/05/17

Profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įgyvendinimo kokybės stebėsenos analizė

2024/05/24

Vieningos skundo dėl mokymų kokybės pateikimo sistemos per Kursuok.lt galimybės

2024/06/06

Skundo pateikimo funkcijos pasiūlymo pristatymas „Kursuok.lt“ projekto partneriams

2024/07/10

Suinteresuotosioms šalims išsiųstas skundo pateikimo formos „Kursuok.lt“ platformoje pasiūlymas

2024/07/19

Gerųjų užsienio praktikų apžvalga

2024/08/21

Rekomendacijų Užimtumo tarnybai pristatymas

2024/08/30

Galutinės projekto rekomendacijos

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

Panašūs projektai

2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Aukštųjų technologijų įmonių plėtros skatinimas Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Projekto tikslas – pateikti rekomendacijas dėl reguliacinės aplinkos ir inovacijų ekosistemos pokyčių, kurios skatintų aukštųjų technologijų įmonių plėtrą Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose.
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Ateities iššūkiams parengto užsieniečių integracijos strateginio valdymo modelio kūrimas

LR Vyriausybės kaceliarija

Projekto tikslas – parengti užsienio šalių pavyzdžiais, duomenimis ir ateities įžvalgomis paremtus siūlymus dėl užsieniečių integracijos sistemos valdymo ir kitų su imigracija susijusių veiksmų, juos teikti sprendimų priėmėjams ir integruoti atnaujinant Lietuvos migracijos politikos gaires.
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Reguliacinės smėliadėžės sistemos sukūrimas gyvybės mokslų sektoriuje Lietuvoje

Inovacijų agentūra

Šio projekto tikslas – sukurti ir pasiūlyti reguliacinės smėliadėžės sistemą, pritaikytą Lietuvos gyvybės mokslų sektoriui.
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimui reikalingų kompetencijų žemėlapio kūrimas

LR Ryšių reguliavimo tarnyba

Šio projekto tikslai – 1) nustatyti, kuriuose Lietuvos sektoriuose kuriamos didelės rizikos DI sistemos; 2) įvertinti reguliavimo institucijų kompetencijas, susijusias su DI akto reikalavimais šioms DI sistemoms; 3)pateikti pasiūlymą, kaip užpildyti nustatytus kompetencijų trūkumus.
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Lietuvos gynybos ekosistemos stiprinimas

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Šio projekto tikslas – nustatyti pagrindinius bendrus iššūkius, su kuriais susiduria gynybos įmonės ir išsiaiškinti, kurie viešojo sektoriaus įrankiai Lietuvoje turi didžiausią potencialą paskatinti proveržį gynybos pramonėje. 
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Vieningos viešojo transporto kelionių planavimo ir bilietų sistemos modelio kūrimas

LR Susisiekimo ministerija

Projekto tikslas – kartu su Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės komanda parengti vieningos viešojo transporto kelionių planavimo ir bilietų sistemos modelį numatant reikiamus teisėkūros, organizacinės ir koordinacinės atsakomybės, kompetencijų vystymo, technologinius bei reikiamo biudžeto aspektus.