undefined

2023–2024 metų programos „Kurk Lietuvai“ karta pristato pirmųjų savo projektų rezultatus. Pastaruosius šešis mėnesius dalyviai dirbo viešojo sektoriaus institucijose ieškodami, kaip Lietuvoje įgyvendinti reikiamus pokyčius.

Programos vadovė Monika Merkytė džiaugiasi dalyvių – projektų vadovų – ambicingumu. „Motyvacijos šiai kartai tikrai netrūko. Visi dešimt įgyvendintų projektų siūlė viziją, kaip vystyti modernią, konkurencingą ir socialiai atsakingą valstybę“, – sako ji.

Nuo kultūros iki žmogaus teisių

Projektų vadovė Agnė Mikštienė išanalizavo galimus atlygio modelius kūrėjams, kai jų turinys naudojamas dirbtinio intelekto sistemų apmokymui. Kultūros ministerijoje tolimesniam šio klausimo nagrinėjimui planuojama suburti ekspertų darbo grupę.

Giedrė Pociūtė ir Ieva Mikutavičiūtė aiškinosi, kaip skatinti fizinių asmenų filantropiją. Jų manymu, paramą kultūrai padidintų įvairios mokestinės priemonės.

Europoje vis daugiau kalbant apie „teisę į taisymą“, Gintarė Petrauskaitė ir Rūta Kukulskytė parengė rekomendacijas, kaip Lietuvos vartotojams būtų galima takyti taisymo kainos kompensaciją.

Dvi „Kurk Lietuvai“ komandos sukūrė įrankius, gerinančius žmogaus teisių padėtį šalyje. Rugilė Dunauskaitė ir Eglė Mordasaitė parengė įrankį, įgalinantį valstybės ir savivaldybių įstaigas įsivertinti, ar jų teikiama informacija yra prieinama gyventojams. Aušra Raulušonytė ir Agnė Pakšytė suformavo Lietuvos žmogaus teisių žemėlapį. Šis įrankis turėtų paskatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

Technologijos ir inovacijos

Per praėjusį pusmetį „Kurk Lietuvai“ programoje dėmesio skirta ir kibernetiniam saugumui. Aurelija Požytė Grinė ir Paulius Bagdonas teigia, kad kibernetinio saugumo užtikrinimas yra ne tik technologinis klausimas. Jie parengė rekomendacijas, kokius administracinius saugiklius vertėtų įvesti, kad būtų išvengta trečiųjų šalių, pavyzdžiui, išorinių IT paslaugų teikėjų, piktnaudžiavimo.

Viktorija Orlovaitė ir Benediktas Girdvainis sukūrė susiekimo sektoriaus inovacijų ekosistemos žemėlapį ir parengė rekomendacijas, kaip gerinti šių inovacijų vystymą.

Dalimi projektų, įgyvendintų „Investuok Lietuvoje“, siekta išsiaiškinti Lietuvos galimybes pritraukti tarptautines užsienio investicijas globaliai itin svarbiose rinkose. dr. Rasa Mončiunskaitė įvertino Lietuvos biotechnologijų sektoriaus potencialą. Jos nuomone, šis pramonės sektorius tarptautiniu mastu turi galimybes konkuruoti ne tik sveikatos biotechnologijų srityje. Barbora Sharrock ir Rokas Klioštoraitis identifikavo Lietuvos pranašumus puslaidininkių bei optoelektronikos sektoriuose ir suformavo rekomendacijas, kaip pagerinti šalies vertės pasiūlymą.

Apžvelgta ir Lietuvos karinės pramonės padėtis. Dominykas Kugelevičius ir Lukas Charitonovas parengė ilgalaikę technologinių prioritetų strategiją, sukūrė mokslo ir verslo organizacijų, galinčių plėtoti gynybos industriją, žemėlapius.

Daugiau informacijos:

Izabelė Švaraitė
Rinkodaros ir komunikacijos projektų vadovė
Mob. +370 61853358
izabele.svaraite@investlithuania.com