Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

LR Aplinkos ministerija

Žiediškumo link: pastato (ar jo elementų) pakartotinio naudojimo skatinimas reguliacinėmis priemonėmis

2024 m. rugsėjo 9 d. - 2025 m. vasario 28 d.

Problema

Europa yra iškėlusi tikslą 2050 metais tapti klimatui neutraliu žemynu. Siekiant šio tikslo gręžiamasi į didžiausią kiekį resursų eikvojančius bei taršiausius veiklos sektorius. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, statybos pramonė Europoje atsakinga už apie 50 proc. iškastinių žaliavų suvartojimo, daugiau nei 35 proc. atliekų susidarymo bei už 5–12 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išskyrimą kiekvienoje ES valstybėje.  

2020 metais paskelbtas Europos žaliasis kursas ir Žiedinės ekonomikos veiksmų planas pažymi žiedinės ekonomikos svarbą ES valstybių vystymuisi – statybos sektoriuje tai tampa svarbiu modeliu, padedančiu skatinti ekonominį augimą ribojant išteklių eikvojimą.  

Žiedinės ekonomikos aktualumas matomas ir Lietuvoje – 2023 m. priimtose Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. gairėse išskiriamos šešios sritys, tarp jų ir žiedinė statyba, kuriose galima pasiekti ekonominį augimą taikant žiediškumo principus. Žvelgiant į pokyčius statybų reglamentuose, matoma, jog Lietuva kelia ambicingus tikslus – šių metų lapkričio 1 d. pradedamas taikyti nutarimas naujuose visuomeninės paskirties pastatuose naudoti ne mažiau nei 50 proc. medienos ar kitų organinių medžiagų statybos produktų. Taip pat skiriamas dėmesys statybinių ir griovimo atliekų tvarkymui siekiant atliekas išsaugoti rinkoje kaip statybinius produktus, tačiau nėra siekiama išsaugoti ar sukurti pridėtinės vertės, t. y., siekiama statybos ir griovimo atliekas apdoroti statybos aikštelėje ir pritaikyti inžinerinių statinių (kelių) statyboje. Tad nors ir imtasi tam tikrų reguliacinių priemonių, visgi Lietuvos perėjimo procesas prie žiedinės statybos yra fragmentiškas – trūksta vienodų, nacionaliniu mastu keliamų standartų, įrankių bei kryptingos strategijos.  

Siekiant sistemingų pokyčių žiediškumo link, kyla poreikis iš esmės transformuoti požiūrį į statinį, t. y. žvelgti į visą statinio gyvavimo ciklą – žaliavos gavybą, statybinių produktų gamybą, transportavimą, statybų procesą (A etapas), statinio priežiūrą (B etapas), išardymą, atliekų pernaudojimą (C etapas) ar naudotų elementų grąžinimą atgal į rinką (D etapas). Statinio gyvavimo ciklo vertinimas gali padėti priimti aplinkai draugiškus, ilgalaikius ir ekonomiškai naudingus sprendimus.  

Nors didžioji dalis CO2 emisijų išskleidžiama pastato eksploatavimo metu (problemos valdymui ES parengus atskirą Renovacijos bangos strategiją ir veiksmų planą), tyrimas rodo, jog statybinių produktų gamybos ir statinio griovimo etapuose įkūnytos energijos kiekis sudaro 21 proc. viso statinio gyvavimo ciklo metu susidarančių emisijų. Todėl netgi ES įvestoje ekonominių veiklų klasifikavimo sistemoje (ES Taksonomija) yra palaikomos veiklos, skatinančios pakartotinį naudojimą, gyvavimo ciklo prailginimą, atliekų mažinimą. Remiantis situacija, statybos sektoriuje didesnis dėmesys turėtų būti sutelkiamas į D etapą, t. y., maksimalų esamų pastatų pritaikymą naujai funkcijai, pakartotinį pastato elementų naudojimą bei projektavimą iš anksto planuojant išardymo scenarijus. Šie principai leidžia ne vien mažinti ŠESD kiekį, atliekų susidarymą, bet ir riboti neatsinaujinančių išteklių vartojimą. 

Lietuvoje cikliškas požiūris į statybos procesą ir patį statinį vis dar nėra taikomas – vykdomi reguliaciniai pakeitimai nėra sistemingi ar tarpusavyje susiję, todėl nėra reguliacinių priemonių, skatinančių prailginti pastato eksploatacijos laikotarpį ar jo elementų pakartotinių naudojimą. Nors galima atrasti keletą privačių gerųjų pavyzdžių Lietuvoje, visgi esami reguliaciniai įrankiai valstybės mastu neskatina pakartotinio naudojimo, sudarant patogias sąlygas griovimui. Todėl Lietuvoje augant statybų apimtims, šalyje suvartojama vis daugiau mineralinių medžiagų, auga statybų ir griovimo atliekų skaičius. 

Tikslas

Projekto tikslas diegti žiedinės ekonomikos praktikas Lietuvos statybos sektoriuje parengiant rekomendacijas, kaip skatinti pakartotinio pastatų (ar jų elementų) naudojimą Lietuvoje. 

Projekto eiga

2024/10/30

Žiedinės ekonomikos statybų sektoriuje Lietuvoje apžvalga

2024/11/08

Pastatų pakartotinio naudojimo iššūkių ir galimybių Lietuvoje įvertinimas

2024/11/29

Gerųjų užsienio pavyzdžių analizė

2024/12/20

Galimybių studija: reguliaciniai įrankiai, skatinantys pakartotinį pastatų (jų elementų) naudojimą

2025/01/15

Galimybių studijos pristatymas įtraukiant suinteresuotas puses

2025/02/21

Rekomendacijų pateikimas ir projekto tęstinumo užtikrinimas

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

Panašūs projektai

2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Aukštųjų technologijų įmonių plėtros skatinimas Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Projekto tikslas – pateikti rekomendacijas dėl reguliacinės aplinkos ir inovacijų ekosistemos pokyčių, kurios skatintų aukštųjų technologijų įmonių plėtrą Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose.
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Ateities iššūkiams parengto užsieniečių integracijos strateginio valdymo modelio kūrimas

LR Vyriausybės kaceliarija

Projekto tikslas – parengti užsienio šalių pavyzdžiais, duomenimis ir ateities įžvalgomis paremtus siūlymus dėl užsieniečių integracijos sistemos valdymo ir kitų su imigracija susijusių veiksmų, juos teikti sprendimų priėmėjams ir integruoti atnaujinant Lietuvos migracijos politikos gaires.
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Reguliacinės smėliadėžės sistemos sukūrimas gyvybės mokslų sektoriuje Lietuvoje

Inovacijų agentūra

Šio projekto tikslas – sukurti ir pasiūlyti reguliacinės smėliadėžės sistemą, pritaikytą Lietuvos gyvybės mokslų sektoriui.
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimui reikalingų kompetencijų žemėlapio kūrimas

LR Ryšių reguliavimo tarnyba

Šio projekto tikslai – 1) nustatyti, kuriuose Lietuvos sektoriuose kuriamos didelės rizikos DI sistemos; 2) įvertinti reguliavimo institucijų kompetencijas, susijusias su DI akto reikalavimais šioms DI sistemoms; 3)pateikti pasiūlymą, kaip užpildyti nustatytus kompetencijų trūkumus.
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Lietuvos gynybos ekosistemos stiprinimas

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Šio projekto tikslas – nustatyti pagrindinius bendrus iššūkius, su kuriais susiduria gynybos įmonės ir išsiaiškinti, kurie viešojo sektoriaus įrankiai Lietuvoje turi didžiausią potencialą paskatinti proveržį gynybos pramonėje. 
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Vieningos viešojo transporto kelionių planavimo ir bilietų sistemos modelio kūrimas

LR Susisiekimo ministerija

Projekto tikslas – kartu su Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės komanda parengti vieningos viešojo transporto kelionių planavimo ir bilietų sistemos modelį numatant reikiamus teisėkūros, organizacinės ir koordinacinės atsakomybės, kompetencijų vystymo, technologinius bei reikiamo biudžeto aspektus.