Žaliųjų technologijų vystymo iššūkiai ir bendruomenių palaikymo stiprinimas Lietuvoje

Problema

Lietuva turi ambicingų energetikos tikslų. Siekiama, kad iki 2050 m. 100 proc. sunaudojamos elektros energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių (toliau – AEI), o iki 2030 m. būtų pasiektas 55 proc. elektros iš AEI sunaudojimas. Šie tikslai iškelti tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu siekiant dekarbonizacijos uždavinių, švarios energijos ir energetinės nepriklausomybės.

2023 m. AEI dalis Lietuvoje sudarė 32,2 proc. sunaudojamos elektros energijos. Šalis padarė didelę pažangą didindama AEI dalį, daugiausia plėtojant vėjo, saulės ir biomasės energiją. Prognozuojama, kad neutralizuojant poveikį klimatui nemenkas vaidmuo teks ir vandeniliui. Ekonomikos plėtros požiūriu, plėtodama žaliąją energiją Lietuva galėtų pritraukti 150 mlrd. eurų vertės investicijų.

„Ignitis renewables“ atlikto gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, tuose šalies regionuose, kuriuose eksploatuojami arba yra vystomi vėjo parkai, respondentai išreiškia palankesnį vėjo energijos vertinimą nei Lietuvos vidurkis. Bendrai, šalies gyventojai palankiausiai vertina elektros energijos gamybą įdarbinant saulės ir vėjo išteklius: 88 proc. gyventojų labai teigiamai arba teigiamai vertina saulės energetiką, 77 proc. taip vertina vėjo energetiką, kai elektros energija gaminama vėjo jėgainėse jūroje, ir 75 proc. – vėjo energetiką, kai elektros energija gaminama  elektrinėse žemyninėje dalyje.

„Virginia Tech“ universiteto mokslininkai pastebi, kad, nepaisant to, kad žaliųjų technologijų vystymas sulaukia palaikymo nacionaliniu mastu, praktikoje vietos bendruomenės linkusios skeptiškai vertinti tokių technologijų vystymą jų kaimynystėje – susiduriama su vadinamaisiais „ne mano kieme“ (angl. Not in My Backyard, NIMBY) tipo iššūkiais. Šis terminas apibūdina vietinių bendruomenių pasipriešinimą naujiems infrastruktūros projektams jų artimoje aplinkoje. Tarp dažniausiai išskiriamų argumentų, keliančių nerimą vietos bendruomenėms dėl žaliųjų technologijų (saulės ar vėjo jėgainių, žaliojo vandenilio technologijos vystymo, kt.), įvardijama vizualinė tarša ir estetinis diskomfortas, nuogąstavimai dėl triukšmo, saugumo, turto vertės mažėjimo, taip pat dėl galimo neigiamo poveikio vietinei gamtai bei ekosistemoms. 2024 metais Darbėnuose (Kretingos raj.) bendruomenės iniciatyva sustabdytas 400 mln. investicijų vertės žaliojo vandenilio projektas.

Palankesnėms vietos bendruomenių nuotaikoms žaliųjų technologijų atžvilgiu skatinti naudojamos įvairios – informacinės, bendruomenių įtraukimo į sprendimo proceso, finansinių paskatų – priemonės. Siekiant išryškinti bendruomenių, kaip suinteresuotosios šalies, įtraukimą, svarbu įvertinti dabar vykdomą bendruomenių įtraukimo politiką ir praktiką Lietuvoje, išnagrinėti gerąsias užsienio praktikas bei pasiūlyti modelį, atitinkantį Lietuvos poreikius.

Tikslas

Projekto tikslas – sukurti bendruomenių įsitraukimo ir palaikymo stiprinimo modelį vystant energetinius žaliųjų technologijų investicinius projektus Lietuvoje.

Dalyviai

2024/25

Jovita Mincevičiūtė

2024/25

Viktorija Štarevičiūtė