LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Žaliųjų įgūdžių stiprinimas ir vystymas Lietuvoje atliepiant žaliosios ekonomikos poreikius

2024 m. rugsėjo 9 d. - 2025 m. vasario 28 d.

Problema

Besikeičiančio klimato kontekste perėjimas prie tvarios ekonomikos yra neišvengiamas. Europos Sąjunga (ES), įgyvendindama Europos žaliąjį kursą (European Green Deal), siekia iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu žemynu. Šis ambicingas tikslas reikalauja ne tik technologinių inovacijų, bet ir esminių pokyčių darbo rinkoje.

Įgūdžių politika Europoje

Skaičiuojama, kad iki 2030 m. bus sukurta 2,5 mln. naujų darbo vietų, mažiausiai 60 proc. visų suaugusiųjų turės kasmet dalyvauti mokymuose. Tarptautinė darbo organizacija „žalumo“ konktekste taip pat akcentuoja bendrųjų įgūdžių svarbą. Šie įgūdžiai apima ne tik aplinkosauginį sąmoningumą, naujas tvarias technologijas, bet ir integruoja tvarumo aspektą į darbo saugą, verslumą, atsparumą, komandinį darbą, norą mokytis ir bendradarbiavimą. Dėl žaliosios pertvarkos atsiranda naujos profesijos, transformuojamos ir esamos tradicinės profesijos.

Žaliajam kursui antrina ir ES pramonės strategija, kurioje kalbama apie dvejopą – skaitmeninę ir žaliąją transformaciją (angl. twin transition). Dvejopai transformacijai numatytos įvairios priemonės. Pavyzdžiui, 2020 m. patvirtintoje Europos įgūdžių darbotvarkėje pabrėžiama gebėjimų ir ateities įgūdžių prognozavimo svarba. Taip pat, 2021 m. patvirtintas kelrodis apie bendrijos skaitmenizacijos kelią, kurio vienas iš tikslų – kad iki 2030 m. bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turėtų 80 proc. suaugusiųjų. Kadangi skaitmeninė pertvarka neatsiejama nuo žaliosios, tai parodo, kad „žaliųjų“ profesijų veiklos yra labai kompleksiškos.

ES žiedinės ekonomikos veiksmų plane siekiama modernizuoti ir pertvarkyti ekonomiką kartu apsaugant aplinką, skatinamos iniciatyvos beatliekiai gamybai, uždarų medžiagų srautų cirkuliacijai ir įmonių simbiozės plėtrai. Didžiausias žiediškumo potencialas nurodomas šiose srityse: baterijos ir transportas, statyba ir pastatai, plastikai, elektronika, tekstilės ir maisto gaminiai. Čia svarbus darbuotojų įsitraukiančių į įvairias žiedinės ekonomikos veiklas ir etapus įgūdžiai, jų rengimas ir kompetencijos tobulinimas, ar įgijimas.

Žalioji pertvarka glaudžiai susijusi ir su tvarumo kompetencija. Europos tvarumo kompetencijos sistemoje (angl. GreenComp) pateikti įgūdžiai apima platų spektrą kompetencijų, nuo aplinkosaugos sąmoningumo iki gebėjimo taikyti tvarius sprendimus įvairiose gyvenimo ir darbo srityse.

EBPO duomenimis, vienas svarbiausių uždavinių vykstančių pokyčių kontekste – ugdyti žaliuosius įgūdžius. Pastarųjų poreikis sparčiai auga, nes darbo rinka keičiasi, atsiranda naujos profesijos, o senosioms keliami nauji reikalavimai.

Iššūkiai Lietuvoje

Lietuva prisijungdama prie Europos žaliojo kurso iniciatyvos taip pat patiria pokyčių, kurie susiję su žaliosios ekonomikos augimo skatinimu ir naujų darbo vietų kūrimu, todėl didėja specialistų, turinčių įgūdžių atsinaujinančios energetikos, aplinkosaugos inžinerijos ir kitose srityse, paklausa.

Šalyje matomos pavienės iniciatyvos, susijusios su Europos žaliojo kurso įgyvendinimu. Pavyzdžiui, Švietimo mokslo ir sporto ministerijos parengtas profesinio mokymo programų atnaujinimas (atnaujintos 95 programos), universitetai ir kolegijos taip pat diegia tvarumo koncepciją, mokymo programose arba turi parengtas pavienes programas, susijusias vien tik su tvarumo tema (VilniusTech, Kauno technologijos universitetas, Kauno kolegija ir kt.). Lietuvos Bankas skatina žaliuosius finansus prisidedančius prie tvarios plėtros. O viename iš svarbiausių Lietuvos strateginių dokumentų – nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane – aiškiai numatyti veiksmai ateinantį dešimtmetį valstybėje siekti pokyčių, užtikrinančių pažangą ekonominėje, socialinėje, saugumo ir aplinkos srityse.

Nors Lietuva turi ambicingus tikslus plėtoti atsinaujinančią energetiką, trūksta kvalifikuotų specialistų, kurie galėtų įgyvendinti šiuos projektus. Tuo pačiu metu, daugelis darbuotojų tradicinėse pramonės šakose neturi reikiamų žinių ir įgūdžių, kad galėtų prisitaikyti prie žaliųjų technologijų diegimo. Taip pat, trūksta informacijos apie kituose sektoriuose esamą ir planuojamą specialistų poreikį.

Žaliųjų įgūdžių ugdymas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių sėkmingą perėjimą prie tvarios ekonomikos. Nepaisant akivaizdžios žaliųjų įgūdžių svarbos, jų ugdymas susiduria su keliomis pagrindinėmis problemomis: trūksta aiškios ir visiems suprantamos žaliųjų įgūdžių klasifikacijos, kuri būtų pritaikoma skirtingiems sektoriams ir profesijoms, sunku įvertinti, kokius žaliuosius įgūdžius jau turi darbuotojai ir kokie papildomi mokymai jiems reikalingi, trūksta išsamių tyrimų, kurie leistų įvertinti žaliųjų įgūdžių poreikį skirtingose Lietuvos ekonomikos sektoriuose ir regionuose.

Šis trūkumas gali būti susijęs su tuo, kad Lietuvos švietimo sistema yra fragmentuota, sprendimai priimami vertikaliu būdu, o įgyvendinami centralizuotai, trūksta horizontalaus bendradarbiavimo priimant sprendimus ir atsakomybės pasidalijimo juos įgyvendinant. Pavyzdžiui, jei Lietuva norėtų iš esmės pagerinti visuomenės žaliuosius įgūdžius, Vyriausybei ir ministerijoms reikėtų patvirtinti kelias atskiras programas su atskiromis priemonėmis ir galimais skirtingais tiekėjais. Taip pat, dabartiniame modelyje pokytis priklauso nuo to, ar jis atsidurs konkrečios Vyriausybės darbotvarkėje (pokyčius lemia Vyriausybės keliami tikslai, Vyriausybę sudarančių partijų politinės, programinės nuostatos, daugeliu atveju, svarbesni tarptautiniai reitingai), todėl norint įgyvendinti 2050 metų tikslus būtinas visų visuomenės sluoksnių švietimas, bei kryptingas žaliosios politikos strategijos kūrimas.

Šiame kontekste svarbu parengti efektyvias žaliųjų įgūdžių mokymų programas visuose švietimo lygmenyse, kurios atitiktų šiuolaikinius iššūkius ir padėtų Lietuvos gyventojams sėkmingai integruotis į besikeičiančią darbo rinką.