Viešojo sektoriaus renginių naudos ir rezultatų matavimo efektyvinimas, siekiant didinti šalies ūkio konkurencingumą

Problema

Aukščiausios valdžios institucijos ir ministerijos, įgyvendindamos prioritetus ir siekdamos strateginių tikslų, pasitelkia renginius kaip priemonę – vien Užsienio reikalų ministerija 2016 m. yra numačiusi skirti 305,1 tūkst. eur. surengti 278 įvairių renginių, skirtų skatinti eksportą, išvažiuojamąjį turizmą, pritraukti užsienio investicijas ir stiprinti viešąją diplomatiją. Svarbu išnaudoti šių renginių potencialą, prisidedant prie ekonominės naudos kūrimo, efektyvaus Lietuvos pristatymo užsienyje, investicijų pritraukimo, pilietiškumo skatinimo. Tačiau ne visuomet yra aiškus renginių, kurie yra priemonės, skirtos įgyvendinti aukščiausios valdžios institucijų ir ministerijų prioritetus ir strateginius tikslus, efektyvumas, nes neretai nėra vertinimo kriterijų, matuojančių jų poveikį ir rezultatą, arba naudojami vertinimo kriterijai būna riboti.

Susipažinus su viešojo sektoriaus institucijų gerosiomis renginių vertinimo praktikomis bei patirtais sunkumais galėsime nustatyti, ar įdiegti papildomi veiklos vertinimo kriterijai padėtų efektyviau siekti viešojo sektoriaus organizuojamų renginių tikslų. Siekiame, kad geresnis renginio pasiekų rezultatų suvokimas ir įvairiapusis poveikio įvertinimas prisidėtų prie kokybiškesnės ir objektyvesnės komunikacijos apie įvykusius renginius bei padėtų kelti organizuojamų renginių kokybę.

Tikslas

Susipažinus su esama renginių planavimo, organizavimo ir vertinimo praktika pateikti rekomendacijas, kaip viešojo sektoriaus institucijoms efektyviau išnaudoti organizuojamų renginių potencialą, siekiant pritraukti užsienio investicijas, didinti eksportą, skatinti vidaus ir atvykstamąjį turizmą bei kitais būdais prisidėti prie šalies ūkio konkurencingumo didinimo, šviesti ir informuoti visuomenę ar patraukliai pristatyti valstybę viešojo sektoriaus organizuojamų renginių metu

Projekto failai

Dalyviai

2015/16

Greta Juodokaitė

2015/16

Ieva Česnulaitytė