Užsienio lietuvių atsparumo informacinėms grėsmėms didinimas

Problema

Propaganda ir dezinformacija tapo integralia tarptautinių santykių dalimi, o taip pat aktyviai veikia ir nacionaliniame lygmenyje. Trečiosios šalys, pasitelkdamos informacines priemones, daro įtaką valstybinės reikšmės klausimams rinkimų, referendumų ir kitų valstybei svarbių sprendimų priėmimo metu. Tokie užsienio šalių pavyzdžiai kaip rinkimai JAV, Brexit referendumas Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijos prezidento rinkimai signalizuoja apie šių intervencijų keliamus pavojus ir rizikas demokratijai šalies viduje. Šios rizikos yra aktualios ir Lietuvai ir jų aktualumas ženkliai išaugs per artimiausius metus.

Remiantis Valstybės saugumo departamento Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimu, 2017 metais „Rusija aktyviai vykdė prieš Lietuvą nukreiptą informacinę ir ideologinę politiką, augo jos propagandinės žiniasklaidos dėmesys Lietuvai per informacinę erdvę, socialinius tinklus Rusija siekė skleisti antivakarietiškas nuotaikas, formuoti jai palankią viešąją nuomonę.“

Yra prognozuojama, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės, o taip pat artėjant prezidento rinkimams 2019 metų pavasarį, propaganda ir dezinformacija suaktyvės. Gali prasidėti visuomenės skaldymas, kuris turės įtakos referendumo ir rinkimų rezultatams.

Lietuvoje jau kuriami įrankiai skirti gerinti Lietuvos gyventojų atsparumą informacinėms grėsmėms, yra vykdoma informacinės erdvės stebėsena.

Remiantis Spinter 2017 metų gruodį atlikta apklausa, Lietuvos piliečių atsparumas dezinformacijai galėtų būti vertinamas teigiamai. 49% Lietuvos piliečių nurodė pastebintys propagandos apraiškas žiniasklaidoje, o 38% apklaustųjų teigė galintys atskirti netikrą naujieną. Tačiau net 68% apklaustųjų, pastebėję skirtingai pateikiamus tos pačios informacijos faktus skirtinguose informacijos šaltiniuose tai ignoruoja. Tik 16% piliečių teigė tikintys kiekvienu šaltiniu po truputį, remdamiesi bendrosiomis žiniomis apie kiekvieną žiniasklaidos kanalą.

Lietuvoje atliekamos apklausos, kuriamos švietimo ir informavimo priemonės yra orientuotos tik į Lietuvos teritorijoje gyvenančius lietuvius. Tačiau kita, labai didelė Lietuvos visuomenės dalis – užsienio lietuviai, lieka paraštėse kalbant apie informacinį saugumą. Iki šiol nėra analizuojama kokią įtaką dezinformacija ir propaganda turi užsienio lietuviams – jų požiūriui į Lietuvą ir joje vykstančius procesus.

Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, užsienyje gyvena apie 620 tūkst. lietuvių. Yra skaičiuojama, kad realus užsienyje gyvenančių lietuvių skaičius gali siekti 1 mln. žmonių. Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuva yra viena daugiausiai užsienyje gyvenančių tautiečių turinti šalis pasaulyje. Užsienyje veikia apie 172 lietuvių organizacijos ir 44 lietuvių bendruomenės URM duomenimis, bendruomenių ir ambasadų komunikacija pasiekia tik apie 5-10% užsienyje gyvenančių lietuvių.

Tikslas

Vertinant informacinių grėsmių aktualumą Lietuvai, turi būti atlikta užsienio lietuvius veikiančio informacinio lauko analizė, siekiant išsiaiškinti kokios žiniasklaidos priemonės formuoja jų požiūrį į Lietuvoje ir pasaulyje vykstančius procesus. Užsienio lietuvių organizacijoms ir Lietuvos atstovybėms užsienyje turi būti sukurtos praktinės priemonės ir komunikacijos gairės, padėsiančios informacinių iššūkių tematika dirbti su diaspora.

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

2017/18

Kristina Belikova

2017/18

Aurelija Olendraitė