Sveikatos apsaugos ministerija

Sveikatos apsaugos ministerijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimas: sveikatos sistemos įstaigų nepakantumo smulkiajai korupcijai stiprinimas

2018 m. kovo 5 d. - 2018 m. rugsėjo 6 d.

Problema

Korupcijos suvokimo indekso duomenimis kasmet galimai daroma tiesioginė ir netiesioginė korupcijos žala Lietuvos valstybei gali siekti net 11,4 % BPV arba iki 4,44 mlrd. eurų. 2014 m. Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis sveikatos apsaugos institucijos/ligoninės pirmauja, kaip labiausiai korumpuotos institucijos, taigi sveikatos apsaugos sistema išlieka viena iš labiausiai korumpuotų sričių Lietuvoje. Pasaulinio korupcijos barometro duomenimis 24%, taigi ketvirtadalis Lietuvos gyventojų yra patys davę arba teigia žinantys, jog jų šeimos nariai yra davę kyšį už gautą medicinos paslaugą valstybinėje sveikatos priežiūros sistemoje.

2017 m. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotas šalies gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė pagrindines neoficialaus atsiskaitymo arba kyšio davimo priežastis sveikatos sistemos įstaigose. Vis daugiau žmonių gydytojams duoda dovanas tiesiog norėdami nuoširdžiai atsidėkoti, šis rodiklis per metus išaugo beveik 20 proc. Trečdalis apklaustųjų duodami kyšį tikėjosi greičiau gauti paslaugą, 12 proc. respondentų taip elgtis paskatino noras gauti paslaugą apskritai, nes kitu atveju ji nebūtų suteikta. 11 proc. respondentų teigimu, gydymo įstaigos darbuotojas netiesiogiai davė suprasti, kad pageidautų neoficialios priemokos ar dovanos. 8 proc. respondentų renkasi neoficialiai atsiskaityti, kadangi, jų nuomone, visi taip daro, tai yra priimta 1 proc. teigimu, medicinos darbuotojas pareikalavo, tiesiogiai paprašė neoficialios priemokos ar dovanos.

Atsižvelgus į pagrindines korupcijos atsiradimo priežasties sveikatos priežiūros įstaigos turi tinkamai įvertinti galimas korupcijos rizikas ir imtis visų korupcijos prevencijos priemonių. Svarbu neapsiriboti šiuo metu valstybės korupcijos prevencijos programose numatytais uždaviniais ir atrasti naujas galbūt veiksmingesnes priemones korupcijos apraiškoms užkardyti. Šiuo atveju siektina šalinti gilumines korupcijos atsiradimo priežastis ir ugdyti atsakingą sveikatos sistemos įstaigų vadovų požiūrį kuriant antikorupcinę aplinką bei numatant efektyvią prevencinių priemonių taikymo kontrolę.

Ateities Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos antikorupcinės aplinkos pagrindas – skaidri, atspari bet kokioms korupcinėms apraiškoms bei nepakanti korupcinio elgesio toleravimui sveikatos priežiūros įstaiga. Tačiau mūsų kaip pilietinės visuomenės atsakomybė yra skatinti aplinkinių sąmoningumą – korupcinis elgesys gali ne tik užtraukti baudžiamąją atsakomybę, tačiau neteisėti korupciniai veiksmai mažina pasitikėjimą sveikatos priežiūros įstaigomis bei pačios valstybės aparato veiksmingumu. Įsivyravusi korupcinė aplinka sveikatos įstaigose taip pat stabdo sveikatos apsaugos sistemos progresą.