Nuteistųjų resocializacija ir integracija į visuomenę

Problema

Bausmių vykdymo sistema yra viena iš jautriausių valstybės aparato sudedamųjų dalių, apie kurias vengiama šnekėti, bandoma ją paslėpti bei nepastebėti. Visgi, jos sėkmingas valdymas yra būtinas norint užtikrinti visuomenės saugumą, efektyvų išteklių valdymą bei elementarias žmonių teises.

Anot Jungtinių Tautų Narkotikų ir Nusikalstamumo biuro, baudžiamos sistemos sėkmingas veikimas nėra įsivaizduojamas be žemo pakartotinio nusikalstamumo lygio. Vienas iš svarbiausių faktorių lemiančių aukšto pakartotinio nusikalstamumo nebuvimą yra nuteistųjų socialinės reabilitacija. Socialinės reabilitacijos įtraukimas į pamatinius kriminalinės sistemos principus siekia nusikaltusių nebausti, bet paruošti gyventi visuomenėje. Sėkmingas socialinės reabilitacijos vykdymas neapsiriboja vien įkalinimo įstaigomis, bet stipriai paliečia plačią visuomenę. Noras, kad nuteistieji įsitvirtintų visuomenėje, reikalauja ne tik darbo kalėjimo viduje, bet ir visuomenės palankumo bei elementarios infrastruktūros – apgyvendinimo, viešojo transporto lengvatų bei konsultacijų elementariais klausimais.
Šiandieninėje Lietuvoje pakartotinis nusikalstamumas siekia 68 %. Tai reiškia, kad daugiau negu pusė nuteistųjų paleistų į laisvę pakartotinai įvykdo nusikaltimą bei grįžta į įkalinimo įstaigą. Tai iš tiesų labai aukštas skaičius ypatingai lyginant su Skandinavijos šalimis. Norvegijoje pakartotinio nusikalstamumo lygis tesiekia 20 %. Net kaimyninėje Estijoje recidyvizmas yra apie 40 %.

Norvegija, likusios Skandinavijos šalys bei Estija ypatingą dėmesį skiria socialinei reabilitacijai. Ją vykdo specialų išsilavinimą bei paruošimą turintys socialiniai darbuotojai, kurių pagrindinis tikslas yra bendravimas su nuteistaisiais per formalius ir neformalius pokalbius, grupinius užsiėmimus bei paskaitas. Be to, užsienyje nuteistieji turi galimybę pasinaudoti puikiai išvystyta infrastruktūra iškart išėjus iš įkalinimo įstaigų.

Šiuo metu Lietuvos įkalinimo įstaigose socialinio darbuotojo funkcijas turi atlikti taip vadinamas “būrio viršininkas”. Būrio viršininkas priklauso socialinės reabilitacijos skyriui, deja, socialinės reabilitacijos tikslų vykdyti negali, nes yra įpareigotas atlikti daugelį papildomų funkcijų, kurios yra labai svarbios nuteistiesiems, bet būrio viršininkui tikrai nepriklauso. Pinigų pavedimai, šluotų išdavimas, budėjimas valgykloje, užrašymas pas daktarą bei bausmės taikymas yra tik keletas užduočių, kurias kasdien vykdo būrio viršininkas. Reikėtų pridurti, kad vidutiniškai būrio viršininkas prižiūri apie 100 nuteistųjų bei jo darbo krūvis nėra diferencijuojamas pagal nuteistųjų specifiką (yra žymiai lengviau prižiūrėti 100 dirbančių nuteistųjų negu ir 100 nuteistųjų įkalintų iki gyvos galvos). Be to, būrio viršininkas privalo pildyti skirtingo pobūdžio dokumentus, kurie nėra visiškai pritaikyti mūsų nuteistiesiems (vėlgi, diferenciacijos nebuvimas) bei patys dokumentai dažnai pasikartoja turinio prasme.

Tokiomis sąlygomis beveik neįmanoma vykdyti socialinės reabilitacijos programų – motyvacijos kėlimo pokalbių, grupinių užsiėmimų, paprastų individualių pokalbių. Būrio viršininkas neturi laiko net paaiškinti nuteistiesiems tam tikrų naujų teisinių aktų – jiems dažniausiai atrodo, jog pakeitimai yra “numetami iš viršaus”.

Socialinės pagalbos nesuteikimas nėra vienintelė Lietuvos socialinės reabilitacijos problema. Tarp institucinio bendradarbiavimo trūkumas bei duomenų nepasidalinimas, visuomenės nepasitenkinimas ir elementarios infrastruktūros nebuvimas trukdo žmonėms pradėti naują gyvenimo skyrių. Vienas iš tokių trikdžių – lengvatų viešajam transportui nesuteikimas. Išėję į laisvę nuteistieji turi nuvažiuoti iki namų arba laikinos apsistojimo vietos, sutvarkyti dokumentus bei prašymus. Tie, kurie neturi papildomų lėšų praktiškai neturi už ką įsigyti važiavimo bilieto. Netiesiogiai nuteistieji “skatinami” prisiimti papildomų baudų nespėję net išeiti.

Tikslas

Mūsų projekto tikslas yra dvejopas. Pirma, mes siekiame pradėti DINAMINĖS PRIEŽIŪROS diegimą įkalinimo įstaigose, paruošiant detalų planą kaip tai reikėtų įgyvendinti, vykdant mokymus pareigūnams ir įkalinimo įstaigų vadovybei. Antra, norėdami pradėti būtinos infrastruktūros kūrimą bei mažinti atotrūkį tarp įkalinimo įstaigų ir visuomenės, sieksime nuteistiesiems suteikti lengvatas. Tikimasi, jog tai sumažins pakartotinio nusikalstamumo lygį Lietuvoje

Projekto failai

Dalyviai

2016/17

Sandra Galdikaitė

2016/17

Anita Kiričenko