Lietuvos gynybos ekosistemos stiprinimas

Problema

„Saugumo architektūra, kuria rėmėmės, nebegali būti laikoma savaime suprantama“, –  tokiais žodžiais Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kreipėsi „ReArm Europe“ / „Readiness 2030“ plane. 

Po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą Europos gynybos sektoriuje įvyko reikšmingi pokyčiai, atliepiantys kylančius saugumo iššūkius. 

Pirma, Europos Sąjungos (ES) valstybės narės padidino savo gynybos išlaidas. Pagal Europos gynybos agentūros ataskaitą, 2021–2024 m. laikotarpiu ES valstybėse narėse gynybos išlaidos padidėjo 30 proc. Bendra investicijų suma siekia 326 mlrd. eurų, o tai sudaro 1,9 proc. ES BVP. 

Antra, Europos gynybos pramonė patyrė didelį augimą. Europos kosmoso, saugumo ir gynybos pramonės asociacijos skaičiavimu, sektoriaus apyvarta kasmet auga vidutiniškai 10,1 proc. 

Trečia, Europos sprendimų priėmėjai formuoja politiką ir iniciatyvas, stiprinančias ES gynybinius pajėgumus, inovacijas, pramoninį pasirengimą ir savarankiškumą. Tarp tokių iniciatyvų – Europos gynybos pramonės strategija su jai priskirta Europos gynybos pramonės programa, „ReArm Europe“ / „Readiness 2030“ planas bei naujausias Europos Komisijos siūlymas šalims nukreipti ES biudžeto lėšas gynybos pasirengimui. 

Lietuva taip pat padidino dėmesį savo gynybos sektoriaus plėtrai. Šiuo metu Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 metais gairės yra pagrindinis dokumentas, kuriame numatyta, kad Lietuvos išlaidos gynybai turi sudaryti ne mažiau kaip 2,5 proc. BVP, iš kurių bent 20 proc. skiriama ginkluotųjų pajėgų modernizavimui įskaitant inovacijų skatinimą gynybos ir saugumo pramonėje. 

Lietuva 2024 m. investavo 300 000 Eur į gynybos inovacijas, o šiemet numato 1 000 000 Eur investicijų, skirtų finansuoti naujų produktų kūrimą gynybos sektoriuje. Taip pat sukurta rizikos kapitalo finansinė priemonė „MILInvest“, kurios vertė yra 13 500 000 Eur. Ji skirta skatinti inovacijas ir eksperimentinę veiklą gynybos ir saugumo srityje bei investuoti į dvejopos paskirties (civilinių ir karinių) produktų kūrimą ir gamybą. 

Sektoriaus augimą taip pat žymi  bendrovės „Rheinmetall“ susitarimas pradėti veiklą Lietuvoje – planuojama 180 mln. Eur investicija ir 150 naujų darbo vietų. 

Nepaisant nuoseklaus Lietuvos gynybos pramonės augimo – įskaitant FTE (visos darbo dienos ekvivalentų) ir naujų įmonių skaičiaus didėjimą – bendradarbiavimas su nacionalinėmis karinėmis pajėgomis ir dalyvavimas Europos gynybos sutartyse išlieka žemas. 

Pagal Inovacijų agentūros parengtą Lietuvos gynybos sektoriaus 2023 m. apžvalgą, tik 10 proc. apklaustųjų dalyvauja NATO gynybos sutartyse, ir tik 40 proc. bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene. 

Nors nacionaliniai lyderiai skatina didesnes investicijas į gynybos sektorių, vis dar trūksta įžvalgų, kokie valstybės paramos mechanizmai būtų veiksmingiausi skatinant vidaus gynybos pramonės augimą. Dėl to gali kilti nesuderinamumas tarp pagrindinių suinteresuotųjų šalių dėl sektoriaus poreikių ir galimybių, o tai gali kelti riziką suplanuotų iniciatyvų veiksmingumui. 

Tikslas

Šio projekto tikslas – nustatyti pagrindinius bendrus iššūkius, su kuriais susiduria gynybos įmonės ir išsiaiškinti, kurie viešojo sektoriaus įrankiai Lietuvoje turi didžiausią potencialą paskatinti proveržį gynybos pramonėje. 

Dalyviai

2024/25

Paulietis Darius Stasiulevičius