Lietuvių kalba kiekvienam – kalbinė įtrauktis

Problema

Vienas iš pagrindinių valstybę ir visuomenę jungiančių, mažinančių atskirtį ir skatinančių bendravimą instrumentų yra kalba. Lietuvos tapatumas neatsiejamas nuo kalbos, tad sėkmingai įtraukčiai ir integracijai ji yra esminė. Lietuva yra daugiatautė ir daugiakalbė šalis jau daugelį metų, bet lietuvių kalba yra strategiškai svarbus valstybės elementas, vienijantis visus jos piliečius ir gyventojus. Lietuvių kalba paremta kalbinė įtrauktis tampa vienu iš svarbiausių aspektų, siekiant atvykusiems ar grįžusiems žmonėms (re)integruotis į šalies socialinį, kultūrinį ir ekonominį gyvenimą.

Jeigu kompleksiškai nesirūpinsime lietuvių kalba Lietuvoje ir už jos ribų besikeičiančioje realybėje jau dabar, susidursime su dideliais iššūkiais:

Demografijos pasikeitimas – mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius dėl emigracijos ir mažo gimstamumo – nuo 1992 m. iki 2017 m. gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 23 proc. (vidutiniškai po 1,28 proc. kiekvienais metais); taip pat didėjanti nelietuviakalbių imigracijos banga – nuo 2011 m. iki 2020 m. išaugo net tris kartus iki 87 267 užsieniečių (Nutarimas dėl demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030; Migracija skaičiais);
Pabėgėlių krizė – Lietuvoje migrantų ir pabėgėlių skaičius taip pat didėja. Remiantis preliminariais 2021 m. duomenimis, migracijos institucijos sulaukė 11 kartų daugiau prieglobsčio prašymų nei 2020 m. (Migracija skaičiais). Šių asmenų sėkmingas integravimasis į šalies gyvenimą yra svarbus (Nutarimas dėl demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030);
Kalbos konkurencingumas – informacijos prieinamumas medijose ir internetinėje erdvėje labiau skaitlinga kalba, pvz. anglų ar rusų k.;
augantis rusakalbių skaičius – 2020 m. daugiausiai prieglobsčio prašymų pateikė – Rusijos Federacijos (27 proc.), Baltarusijos (25 proc.) (Migracija skaičiais), o dėl karo Ukrainoje, remiantis Statistikos departamento duomenis, nuo 2022 m. vasario 24 d. atvyko net 62 933 karo pabėgėlių. Šiuo metu ypač svarbu įtraukti šią grupę į lietuvišką informacinę erdvę, kurį yra grįsta demokratiškomis vertybėmis, ir ap(si)saugoti nuo dezinformacijos grėsmės.
Iš viso identifikuojamas lietuvių kalbos mokymo poreikis – pagal 2022 m. duomenis Lietuvoje yra apie 69 900 vaikų iš įvairių kalbinių kontekstų. Su kalbine atskirtimi susiduria ir pilnamečiai, kurie atvyksta gyventi į Lietuvą – jų yra apie 167 500.

Pagrindinė problema yra vieningos lietuvių kaip antrosios kalbos (K2) politikos formavimo ir ugdymo sistemos trūkumas.

Tikslas

Padidinti kalbinės įtraukties, reintegracijos ir integracijos proceso rezultatyvumą.

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

2021/22

Renata Jankūnaitė

2021/22

Kristina Lieponė