Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

LR Kultūros ministerija

Kultūros ir kūrybinių industrijų akceleratoriaus programos kūrimas

2022 m. rugsėjo 7 d. - 2023 m. kovo 3 d.

Problema

Kultūros ir kūrybinės industrijos (KKI) sujungia kultūrą ir kūrybą su ekonomine grąža bei kuria miestams ir regionams pridėtinę vertę.

KKI įmonių skaičius pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai auga. 2011–2018 m. KKI įmonių skaičiaus augimas EBPO šalių ekonomikose buvo didesnis nei kitose ekonomikos sektoriuose (18%, palyginti su 12%). Tuo tarpu, mūsų šalyje KKI sektoriaus įmonių skaičiaus augimas 2008 – 2016 m. buvo vienas sparčiausių visoje Europos sąjungoje (daugiau nei 10 procentų).

Prognozuojama, jog 2030 m. KKI sudarys 10% pasaulio BVP. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. KKI Lietuvoje sudarė 2.2% BVP, o 2025 m. užsibrėžta pasiekti 3% BVP.

KKI veikla yra reikalinga visų ekonomikos sektorių pažangai ir inovacijų kūrimui. Remiantis EBPO, KKI skatina inovacijas, pavyzdžiui, per dažną KKI ir kitų ekonomikos sektorių tarpsektorinį bendradarbiavimą, sandūrą. Net 40% EBPO šalyse esančių KKI specialistų dirba ne tik kultūros bei kūrybinių industrijų lauke, bet ir už jų ribų, pavyzdžiui, pramonės gaminių dizaineriai dirba automobilių pramonėje. Tuo tarpu Lietuva, turint omenyje inovacijų ekosistemos išsivystymo lygį yra tik 18 iš 27 ES valstybių narių, nors iki 2020 m. siekta užimti 15-tą vietą, o iki 2030 m. siekiama ne žemesnė negu 10 vieta ES.

Kalbant apie kūrėjų situaciją Lietuvoje, tik 20.85% (penktadalis) kūrėjų gali išgyventi vien iš savo kūrybinės veiklos. Taip pat 57% menininkų nėra nė karto gavę privačių rėmėjų paramos, o 2019 m. tik 13% kūrėjų nurodė, kad dalį jų pajamų sudaro privačių rėmėjų lėšos. ​Kalbant apie Lietuvos KKI eksportą, beveik 60% kūrėjų 2019 m. savo kūrybos nė karto nepristatė užsienyje. Tuo tarpu, remiantis “Kurk Lietuvai” programos projektu “Kūrybinių industrijų ekosistemos plėtra”, 45% KKI verslininkų nurodė, jog trūksta informacijos apie verslo plėtrą bei vadybą.

Deja, ​Lietuvoje nėra pakankamai kūrybinių verslų skatinimo priemonių, užtikrinančių sistemišką kūrybinių inovacijų kūrimą bei KKI sektoriaus ekonominės vertės ir eksporto apimčių augimą.

2021-2027 m. ES fondų investicijų programos lėšomis svarstoma pirmą kartą Lietuvoje sukurti ir vykdyti į KKI sektorių orientuotą akceleravimo programą, skatinančią KKI sektoriaus verslo augimą, privačių investicijų pritraukimą, inovacijų kūrimą bei kultūros produktų komercializaciją ir eksportą.

Tikslas

Bendradarbiaujant su suinteresuotomis šalimis, remiantis Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) poreikiais bei gerosiomis Lietuvos ir užsienio KKI akceleratorių patirtimis, sukurti pirminį KKI akceleravimo programos pasiūlymą, kuris gerins KKI įmonių verslumo žinias ir skatins kurti konkurencingas kultūros prekes bei paslaugas.

Projekto eiga

2022/11/03

Atlikta akceleratorių apžvalga „Kas yra ir kas nėra akceleravimo programos

2022/11/10

Sukurtas ir išplatintas klausimynas/anketa, skirta išsiaiškinti Lietuvos KKI verslų tobulinimo poreikius

2022/12/06

Atlikta ir suinteresuotoms šalims pristatyta KKI sektoriaus apklausos ir interviu rezultatų apžvalga

2022/12/16

Atlikti interviu su Lietuvos menų inkubatoriais ir paruošta glausta interviu ataskaita

2023/01/26

Atlikta gerųjų Lietuvos ir užsienio KKI akceleratorių pavyzdžių analizė

2023/01/31

Pirminis KKI akceleravimo programos koncepcijos alternatyvų pasiūlymas

2023/02/24

Atliktos viešosios konsultacijos siekiant patikrinti pirminį KKI akceleravimo programos koncepcijos alternatyvų pasiūlymą, parengta viešųjų konsultacijų ataskaita

2023/02/27

Suformuotas atnaujintas KKI akceleravimo programos koncepcijos pasiūlymas

2023/03/02

Parengtos KKI akceleravimo programos įgyvendinimo rekomendacijos

Projekto failai

Rezultatas

Sukurtas kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) akceleravimo programos koncepcijos pasiūlymas.
Projektas bus tęsiamas toliau kuriant KKI akceleravimo programos įgyvendinimo planą.

Dalyviai

Panašūs projektai

2025 m. rugsėjo 9 d. - 2026 m. kovo 6 d.

DI įrankių taikymo pacientų triaže galimybių vertinimas

LR sveikatos apsaugos ministerija

Projekto tikslas – išanalizuoti DI įrankių pritaikomumą Lietuvos sveikatos sistemoje efektyviam pacientų paskirstymui.
2025 m. rugsėjo 9 d. - 2026 m. kovo 6 d.

Aukštos vertės bioekonomikos link: galimybių nacionalinei strategijai paieška

LR ekonomikos ir inovacijų ministerija

Projekto tikslas – remti Lietuvos nacionalinės bioekonomikos strategijos plėtrą apibrėžiant pagrindines politikos ir reguliavimo priemones, kurios sudarytų sąlygas didesnės pridėtinės vertės bioproduktų kūrimui.
2025 m. rugsėjo 9 d. - 2026 m. kovo 6 d.

Efektyvesnio regionų plėtros tarybų funkcijų modelio kūrimas

LR Prezidento kanceliarija

Projekto tikslas – mažinti regioninę atskirtį ir skatinti tvarų vystymąsi įgalinant regionų plėtros tarybas prisidėti formuojant regioninės politikos kryptis ir strategiją, efektyviau įgyvendinti politiką regiono lygmenyje ir koordinuoti bendradarbiavimą.
2025 m. rugsėjo 9 d. - 2026 m. kovo 6 d.

Veiksmingos kalbinės ir sociokultūrinės integracijos užsieniečiams bei grįžtantiems lietuviams sistemos kūrimas

LR kultūros ministerija

Projekto tikslas – parengti strategines gaires užsieniečių ir grįžtančių lietuvių kalbinės ir sociokultūrinės integracijos sistemos kūrimui.  
2025 m. rugsėjo 9 d. - 2026 m. kovo 6 d.

„Sidabrėjanti“ Lietuva: ekonomikos stiprinimas gerinant 50–65 amžiaus žmonių gyvenimo kokybę

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Projekto tikslas – parengti rekomendacijas kaip efektyvinti / didinti 50–65 amžiaus grupės užimtumo galimybes per koordinuotą valstybės, darbdavių ir nevyriausybinių organizacijų veikimą, stiprinti aktyvios darbo rinkos politikos (ADRP) priemones, švietimą, sveikatą ir socialines paslaugas.
2025 m. rugsėjo 9 d. - 2026 m. kovo 6 d.

Nekilnojamojo kultūros paveldo fondo steigimo galimybių studija

LR kultūros ministerija

Projekto tikslas – parengti gaires, kurios padėtų optimizuoti Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo finansavimo šaltinius, kurie užtikrintų tvarų ir ilgalaikį finansavimo modelį.