Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras

Kibernetinis saugumas: kaip valstybė galėtų padėti užtikrinti trečiųjų šalių (kontraktorių) valdymą?

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Problema

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) skelbti duomenys rodo, kad 2021 m. kibernetinių incidentų skaičius Lietuvoje išliko panašus kaip ir 2020 m., tačiau pastebėtas didesnių ir sudėtingesnių incidentų augimas, kurie daro didesnį neigiamą poveikį. Ši tendencija kelia rimtą susirūpinimą, nes tokių incidentų padariniai gali turėti ilgalaikį poveikį tiek valstybės, tiek privataus sektoriaus subjektams. 

Pagal pateiktus duomenis, su trečiosiomis šalimis susiję kibernetiniai incidentai yra didelė problema pasaulio mastu, ir jie gali turėti reikšmingą finansinį poveikį įmonėms. 2021 m., 39% pagrindinių organizacijų visame pasaulyje pranešė, kad per pastaruosius du metus patyrė trečiųjų šalių kibernetinio incidento įtaką¹. „Kaspersky“ tyrimai parodė, kad trečiųjų šalių incidentai buvo brangiausi įmonių duomenų pažeidimai 2021 m., o vidutinis tokių įvykių finansinis poveikis įmonei siekė 1,4 mln. USD, tad tai tapo brangiausiu incidento tipu iki šiol². Be to, „CRA Business Intelligence ataskaita rodo, kad 66% organizacijų pastebėjo trečiųjų šalių saugumo incidentų padidėjimą per pastaruosius 12 mėnesių³. 

Trečiųjų šalių valdymas yra viena iš sudėtingiausių sričių kibernetinio saugumo kontekste. NKSC yra pagrindinė institucija, atsakinga už kibernetinį saugumą Lietuvoje, tačiau jos veikla yra orientuota į valstybės ir savivaldybių institucijų saugumą. Kita vertus, trečiųjų šalių, tokių kaip kontraktoriai ir tiekėjai, saugumo užtikrinimas yra ribotas dėl trūkstamų reguliavimo priemonių ir standartų, kuriuos būtų galima taikyti šiame sektoriuje. 

Šiuo metu Lietuvoje nėra aiškių reguliavimo struktūrų ir procedūrų, kurios leistų efektyviai valdyti trečiųjų šalių kibernetinį saugumą. Tai reiškia, kad net ir esant aukštam kibernetinio saugumo lygiui valstybės institucijose, privatus sektorius ir jo partneriai – trečiosios šalys – gali būti pažeidžiami dėl saugumo spragų ir grėsmių, kurių neįmanoma tinkamai įvertinti ir valdyti be aiškių reguliavimo ir bendradarbiavimo mechanizmų. 

Tikslas

Valstybės ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas yra būtinas, siekiant užtikrinti efektyvų trečiųjų šalių valdymą kibernetinio saugumo srityje. Tačiau, siekiant šio bendradarbiavimo sėkmės, būtina sukurti aiškius veikimo principus ir reguliavimo priemones, kurios užtikrintų, kad trečiosios šalys laikytųsi reikiamų saugumo standartų ir procedūrų. Įgyvendinus tokias priemones, būtų galima ne tik sumažinti kibernetinį nesaugumą ir su juo susijusias grėsmes, bet ir prisidėti prie visuotinės kibernetinio saugumo brandos augimo Lietuvoje.

Projekto eiga

2023/10/31

Dokumentų analizė

2023/11/15

Interviu su suinteresuotomis šalimis

2023/11/30

Esamos situacijos analizė Lietuvoje

2023/12/22

Užsienio gerųjų praktikų apžvalga

2024/01/19

Preliminarūs sprendimų pasiūlymai

Dalyviai

2023/24
Aurelija Požytė Grinė
Aurelija Požytė Grinė
2023/24
Paulius Bagdonas
Paulius Bagdonas

Panašūs projektai

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Lietuvos pranašumų puslaidininkių ir optoelektronikos sektoriuose įvertinimas

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Projekto tikslas – identifikuoti regioninius Lietuvos pranašumus puslaidininkių ir optoelektronikos sektoriuose; pateikti Lietuvos vertės pasiūlymą TUI pritraukimui. 

Dalyviai: Barbora Sharrock, Rokas Klioštoraitis

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Fizinių asmenų galimybės prisidėti prie kultūros finansavimo

LR Kultūros ministerija

Projekto tikslas – išsiaiškinti, kokiais būdais fiziniai asmenys gali prisidėti prie kultūros finansavimo ir kaip tam sukurti palankesnes sąlygas.

Dalyviai: Giedrė Pociūtė, Ieva Mikutavičiūtė

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Lietuvos susisiekimo sektoriaus inovacijų plėtros potencialas

LR Susisiekimo ministerija

Projekto tikslas – ištirti Lietuvos susisiekimo sektoriaus inovacijų ekosistemos augimo potencialą ir paruošti rekomendacijas bei pilotinį sprendimą šiam augimui skatinti.

Dalyviai: Viktorija Orlovaitė, Benediktas Girdvainis

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Lietuvos biotechnologijų sektoriaus konkurencingumo pasaulinėje bioekonomikoje vertinimas

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Projekto tikslas – įvertinti Lietuvos biotechnologijų sektoriaus galimybes integruotis ir konkuruoti  pasaulinėse bioekonomikos vertės grandinėse ir išskirti perspektyvius biotechnologijų subsektorius investicijų pritraukimui.

Dalyviai: Rasa Mončiunskaitė

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Virsmo technologijos Lietuvos gynyboje

Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos

Projekto tikslas – parengti ilgalaikę technologinių prioritetų strategiją krašto apsaugos sistemai, kuri užtikrintų Lietuvos kariuomenės technologinį pranašumą. Strategija padėtų skirtingiems gynybos sektoriaus dalyviams (mokslui, verslui, valstybės institucijoms, Lietuvos kariuomenei) nukreipti pastangas į vienodus tikslus, taip pat palengvintų bendradarbiavimą ir konkurencingumą bei inovacijų vystymą Lietuvos gynybos pramonėje.

Dalyviai: Dominykas Kugelevičius, Lukas Charitonovas

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Tvarus vartojimas: kaip paskatinti daiktų taisymą ir pakartotinį daiktų panaudojimą?

LR Teisingumo ministerija

Projekto tikslas – išsiaiškinti, kaip Lietuvoje paskatinti daiktų taisymą ir pakartotinį daiktų panaudojimą. 

Dalyviai: Gintarė Petrauskaitė, Rūta Kukulskytė