Finansų inžinerijos pritaikymas 2014-2020 m. viešųjų pastatų renovacijai

Problema

Europos Audito Rūmų įvertinimu, viešųjų pastatų renovacija Lietuvoje 2007-2013 metais nebuvo energetiškai efektyvi, nes 1) nebuvo įvertinta, kokio tipo pastatams renovacija buvo labiausiai reikalinga; 2) ekonominis renovacijos veiksmingumas nebuvo prioritetas skiriant lėšas renovacijai; 3) konkretūs energijos sutaupymai nebuvo aiškūs, nes nebuvo atliekamas auditas prieš (ex-ante) ir po (ex-post) renovacijos.

2012 metų Europos Sąjungos Energetinio Efektyvumo Direktyva (EED) rekomenduoja pritaikyti finansų inžinerijos priemones renovuojant viešuosius pastatus siekiant didesnio energetinio efektyvumo. Remiantis gerąja užsienio praktika, siekiame pritaikyti ESCO (angl. Energy service company) renovacijos modelį Lietuvoje, kuris padėtų išvengti klaidų, padarytų ankstesniame renovacijos periode: 1) pagal ESCO modelį dirbanti kompanija yra finansiškai suinteresuota surasti tuos pastatus, kur energijos sutaupymai būtų didžiausi; 2) ESCO kompanija prisiima finansinę riziką, kad energijos sutaupymai padengtų jų investicijas, todėl jie yra suinteresuoti pasiekti maksimalius energijos sutaupymus; 3) auditai prieš ir po renovacijos yra privaloma ESCO dalis, nustatantys kompanijos pelną.

Sėkmingai pritaikius ESCO renovacijos modelį Lietuvoje, tomis pačiomis valstybės biudžeto lėšomis būtų atrenovuojama nuo 3 iki 10 kartų daugiau viešųjų pastatų ir pasiektas didesnis energetinis efektyvumas. Geroji užsienio praktika rodo, kad po renovacijos galima pasiekti 50% energijos sutaupymą.

Projekto failai

Dalyviai

2013/14

Lukas Geležauskas

2013/14

Rytis Kėvelaitis