Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Demografinis senėjimas darbo rinkoje: kaip padidinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą?

2023 m. kovo 6 d. - 2023 m. rugsėjo 6 d.

Problema

Populiacijos senėjimas yra reikšmingas iššūkis visuomenei, kadangi prognozuojama, kad iki 2040-ųjų beveik pusė lietuvių bus vyresni nei 50-ies. Nepaisant demografinės padėties, nemažai lietuvių vertina senėjimą kaip kliūtį mokytis, o diskriminacija amžiaus pagrindu yra dažnesnė negu ES vidurkis.

Lietuvoje juntamoji diskriminacija dėl amžiaus – viena aukščiausių Europoje. 2019 m. 493 Eurobarometro duomenimis, lietuviai dažniau nei ES vidurkis suvokia, kad amžius yra diskriminacinis veiksnys darbo rinkoje (12% skirtumas). Tik 47% apklaustųjų būtų patenkinti, jeigu aukščiausią politinį postą valstybėje užimtų žmogus, laikomas senu. Tai yra pats prasčiausias rezultatas ES. Taip pat Eurofound tyrimas parodė, kad 50 metų ir vyresni darbuotojai Lietuvoje daug dažniau nei kitose Europos šalyse mano, kad nesulaukia pakankamai pripažinimo.

Aktyvaus senėjimo idėja teigia, kad vyresni asmenys turėtų būti skatinami likti darbo rinkoje, jeigu to nori ir jiems turėtų būti sudaromos tinkamos darbo sąlygos. Kadangi darbo jėga nuolat sensta, darbo rinka ir verslai turės keistis, kad prisitaikytų prie besikeičiančios demografinės situacijos.

Tikslas

Atlikus esamos situacijos Lietuvoje ir užsienio gerųjų praktikų analizę bei įtraukiant suinteresuotąsias šalis išgryninti Lietuvos prioritetus, kaip spręsti demografinio senėjimo keliamus iššūkius darbo rinkoje ir pasinaudoti vyresnio amžiaus žmonių potencialu.

Projekto eiga

2023/04/03

Demografinio senėjimo problematikos darbo rinkoje pristatymas vienalapio formatu

2023/07/03

Esamos situacijos Lietuvoje analizė

2023/07/24

Gerųjų užsienio praktikų apžvalga

2023/08/07

Viešosios konsultacijos rezultatų santrauka

Projekto failai

Dalyviai

Panašūs projektai

2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Aukštųjų technologijų įmonių plėtros skatinimas Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Projekto tikslas – pateikti rekomendacijas dėl reguliacinės aplinkos ir inovacijų ekosistemos pokyčių, kurios skatintų aukštųjų technologijų įmonių plėtrą Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose.
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Ateities iššūkiams parengto užsieniečių integracijos strateginio valdymo modelio kūrimas

LR Vyriausybės kaceliarija

Projekto tikslas – parengti užsienio šalių pavyzdžiais, duomenimis ir ateities įžvalgomis paremtus siūlymus dėl užsieniečių integracijos sistemos valdymo ir kitų su imigracija susijusių veiksmų, juos teikti sprendimų priėmėjams ir integruoti atnaujinant Lietuvos migracijos politikos gaires.
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Reguliacinės smėliadėžės sistemos sukūrimas gyvybės mokslų sektoriuje Lietuvoje

Inovacijų agentūra

Šio projekto tikslas – sukurti ir pasiūlyti reguliacinės smėliadėžės sistemą, pritaikytą Lietuvos gyvybės mokslų sektoriui.
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimui reikalingų kompetencijų žemėlapio kūrimas

LR Ryšių reguliavimo tarnyba

Šio projekto tikslai – 1) nustatyti, kuriuose Lietuvos sektoriuose kuriamos didelės rizikos DI sistemos; 2) įvertinti reguliavimo institucijų kompetencijas, susijusias su DI akto reikalavimais šioms DI sistemoms; 3)pateikti pasiūlymą, kaip užpildyti nustatytus kompetencijų trūkumus.
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Lietuvos gynybos ekosistemos stiprinimas

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Šio projekto tikslas – nustatyti pagrindinius bendrus iššūkius, su kuriais susiduria gynybos įmonės ir išsiaiškinti, kurie viešojo sektoriaus įrankiai Lietuvoje turi didžiausią potencialą paskatinti proveržį gynybos pramonėje. 
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Vieningos viešojo transporto kelionių planavimo ir bilietų sistemos modelio kūrimas

LR Susisiekimo ministerija

Projekto tikslas – kartu su Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės komanda parengti vieningos viešojo transporto kelionių planavimo ir bilietų sistemos modelį numatant reikiamus teisėkūros, organizacinės ir koordinacinės atsakomybės, kompetencijų vystymo, technologinius bei reikiamo biudžeto aspektus.