undefined

Kultūros ministerijoje projektą įgyvendinanti Agnė Mikštienė šiai institucijai siūlo inicijuoti atlygio autoriams, kurių darbai naudojami dirbtinio intelekto (DI) sistemose, modelio sukūrimą. Tokią rekomendaciją „Kurk Lietuvai“ dalyvė suformavo atlikusi situacijos analizę ir užsienio praktikų apžvalgą.

Šiuo metu Lietuvoje autorių teisės treniruojant ar naudojant DI algoritmus nėra reglamentuotos. Pasaulinėje praktikoje taip pat trūksta aiškumo ir taisyklių, kaip sąžiningai atsiskaityti su autoriais, kurių darbai pasitelkiami apmokant DI sistemas.

A. Mikštienės įsitikinimu, užmokestis kūrėjams yra pagrįstas reikalavimas, užtikrinantis, kad DI sistemomis, tokiomis kaip „ChatGPT“, sukurta produkcija būtų legali, etiška ir sąžininga. „Kol kas DI taikymo srityje klausimų daugiau nei atsakymų. Visgi, kai kurių užsienio įmonių patirtis rodo, kad atlygio autoriams mokėjimas yra techniškai įmanomas. Lietuvoje turėtume rasti mūsų kontekstui labiausiai tinkamą variantą“, – sako ji.

Už autorinių kūrinių panaudojimą DI sistemose jau pradėjo mokėti ar ketina tai daryti tokios organizacijos kaip „Adobe“, „Canva“, „Shutterstock“, „Getty Images“, „OpenAI“, „Youtube“. Tiesa, informacija, kaip apskaičiuojamas atlygis, nėra vieša.

A. Mikštienė apibendrino galimus atlygio modelius, galinčius tapti atspirtimi sukurti efektyvią užmokesčio sistemą Lietuvoje. Šie modeliai suskirstyti į individualius ir centralizuotus.

Individualūs modeliai:

Pajamų dalijimasis. Įmonė nustato tiesioginį ryšį tarp pajamų, kurias sugeneruoja DI sistemos ir proporcingų išmokų autoriams.

Autoriniai honorarai. Autoriai gauna nustatytą mokestį už kiekvieną savo kūrinio panaudojimo atvejį.

Fondo sukūrimas. DI kompanijos nustato konkrečią sumą, kurią išdalija kūrėjams pagal atitinkamus kriterijus. Pavyzdžiui, panaudoto turinio kiekį, sudėtingumą, kiek kartų kūrinys ar jo elementai įtraukti į sistemą ir pan. Šie kriterijai gali būti taikomi ir kitų modelių atveju.

Centralizuoti modeliai:

Centralizuota sistema. Ji galėtų apimti išsamią naudotinų kūrinių duomenų bazę, kuria būtų apmokamos DI sistemos. Algoritmus valdančios įmonės turėtų įsigyti tokio turinio panaudojimo licencijas. Priklausomai nuo DI sistemos paskirties, būtų galima įsigyti skirtingas licencijas. Pavyzdžiui, nemokamas – moksliniams tyrimams, mokamas – komerciniam DI modelio kūrimui.

„Atminties laikmenos“ mokestis. Kompensacinio atlyginimo tvarka šiuo metu nenumato galimybės apmokestinti DI įmonių. Verta svarstyti, ar ją būtų galima adaptuoti ir mokestį iš bendrovių rinkti panašiu principu, kaip šiuo metu yra renkami mokesčiai iš tuščias laikmenas pirmą kartą Lietuvoje parduodančių įmonių.

A. Mikštienė šiuo metu toliau nagrinėja atlygio modelius – išsamus jų aprašymas bus pateiktas ekspertams, diskutuosiantiems ir spręsiantiems dėl realaus jų taikymo Lietuvos, o galbūt net ir ES mastu. Šis darbas – projekto Dirbtinis intelektas ir kūrėjų problematika – koks Kultūros ministerijos vaidmuo?“ dalis.

Panaudota nuotrauka: ThisIsEngineering / Pexels.com