Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

Aplinkos ministerija

Žaliosios infrastruktūros principų taikymas Lietuvos savivaldybėse

2021 m. kovo 8 d. - 2021 m. rugsėjo 3 d.

Problema

Remdamiesi pirmojo programos pusmečio metu padėtu pagrindu žaliosios infrastruktūros (ŽI) principų populiarinimui Lietuvoje, Gintarė, Gaudrė ir Ignas siekia tęsti inicijuotas diskusijas ir procesus, ir savo antrojo projekto metu perkelti svarbiausias idėjas į realų, praktinį lygmenį.

Žaliosios infrastruktūros konceptas siekia pakeisti nusistovėjusį, daugeliu atvejų atsainų žmonių požiūrį į gamtą miestų aplinkoje, ir padėti suvokti daugialypes jos teikiamas naudas. Pirmojo projekto metu buvo surinkta daugybė šias naudas iliustruojančių faktų, kaip kad tai, kad Niujorke medžių atliekamos CO2 ir kitos oro taršos kaupimo ir skaidymo funkcijos ekonominė vertė siekia 250 mln. JAV dolerių per metus. Visgi, Lietuvoje ši funkcinė gamtinių elementų pusė yra dar mažai suprantama ir vertinama, ir tai ypač atsispindi šiuo metu pastebimose nedarnios urbanizacijos, intensyvaus tankinimo, viešųjų erdvių trinkelizacijos, vertingų miesto medžių kirtimo tendencijose. Žemi miestų aplinkos kokybės standartai toliau kelia neigiamą poveikį visuomenės gerovei ir sveikatai, daro žalą ekonomikai ir stiprina klimato kaitos poveikį tokiu istoriniu metu, kai turėtų būti daroma viskas, kas yra įmanoma, kad įprastos praktikos būtų pakeistos tvariomis ir kuo daugiau gamtinio kapitalo būtų išsaugota. Prastėjančią situaciją Lietuvoje parodo įvairūs rodikliai:

Su oro tarša susiję sveikatos kaštai Lietuvoje yra didžiausi tarp EBPO šalių ir siekia net 1 mlrd. Eur per metus (Europos Komisija, 2017).
Tyrimo, kuriame buvo įvertinti tokie pokyčiai, kaip paviršių temperatūra ir kritulių kiekis, duomenimis, Lietuva buvo identifikuota kaip labiausiai klimato kaitos paveikta šalis Europoje (Green Match, 2019).
Tam, kad žalioji infrastruktūra galėtų padėti efektyviai spręsti šias ir daugelį kitų problemų, būtina ją planuoti strategiškai, teritoriniame lygmenyje. Vienas svarbiausių šio proceso dalyvių – savivaldybės, geriausiai suprantančios savo vietovės problematiką ir bendruomenių poreikius. Tačiau dar pirmojo projekto metu išryškėjo savivaldybių pajėgumų problema: atliktoje apklausoje 64 % dalyvavusiųjų savivaldybės ekspertų teigė, jog savivaldybės lygmeniu jie nesijaučia įgalinti/pajėgūs savarankiškai plėtoti, stiprinti ŽI tinklą strateginiu lygiu, o daugiau nei pusė apklaustųjų atsakė, jog jų savivaldybėje nėra keliami su ŽI kokybe susiję reikalavimai.

Bendradarbiaudami su atrinktomis pilotinėmis savivaldybėmis, šį pusmetį dalyviai sieks sukurti ir išbandyti žaliosios infrastruktūros taikymo modelį, kuris leistų savivaldybėms aiškiais žingsniais įsivertinti žaliosios infrastruktūros poreikį ir pritaikyti jos sprendimus strategiškai. Naudojant žalumo indeksą ir kitus įrankius, modelis taip pat padės įtraukti bendruomenes ir kitas suinteresuotas šalis, ir parinkti lokaliam kontekstui labiausiai tinkamus ŽI sprendimus. Šis projektas ir kuriami įrankiai prisidės prie savivaldybių savarankiškumo tinkamai planuojant ir reguliuojant žaliosios infrastruktūros elementus bei jų kokybę, ir leis joms efektyviau išnaudoti gamtinių elementų teikiamų naudų potencialą.

Tikslas

Sukurti žaliosios infrastruktūros taikymo metodiką ir praktiškai ją išbandyti pilotinėse Lietuvos savivaldybėse.

Projekto eiga

2021/05/12

Atrinktos pilotinės savivaldybės

2021/06/08

Žalumo indeksas pristatytas Vilniaus bendruomenių atstovams ir įvykdytos dirbtuvės su nekilnojamo turto vystytojais

2021/06/22

Paruošta žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapių sudarymo metodika

2021/07/08

Žalumo indeksas suderintas su specialistais ir paruoštas detalus taikymo Lietuvoje vadovas

2021/07/26

Žaliosios infrastruktūros elementų kortos: įrankis suinteresuotų šalių įtraukimui

2021/08/16

Paruoštos rekomendacijos ir galimybių studijos pilotinėms savivaldybėms

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

2020/21
Ignas Kazlauskas
Ignas Kazlauskas
2020/21
Gaudrė Znutaitė
Gaudrė Znutaitė
2020/21
Gintarė Kapočiūtė
Gintarė Kapočiūtė

Panašūs projektai

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Lietuvos pramonės automatizacijos proveržio skatinimas

„Investuok Lietuvoje“

Įvertinti esamą situaciją Lietuvos pramonėje ir pasiūlyti sprendimus automatizacijos skatinimui.

Dalyviai: Lukas Charitonovas, Rokas Klioštoraitis

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Nacionalinis dirbtinio intelekto (DI) priežiūros ir proveržio skatinimo modelis

LR ekonomikos ir inovacijų ministerija

Parengti vientisą reguliacijos ir inovacijų rėmimo modelį, kuris padėtų įgyvendinti ES DI reglamento nuostatas ir įgalintų pasinaudoti reglamento atnešamomis galimybėmis Lietuvos proveržiui DI srityje užtikrinti. 

Dalyviai: Benediktas Girdvainis

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Kibernetinio saugumo bendruomenės kūrimas: Cyber Campus koncepcija

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras

Sukurti kibernetinio saugumo pilotinio projekto Cyber Campus koncepciją ir jos įgyvendinimo planą. Cyber Campus bus lygiateisiškumo pagrindais organizuota, kibernetinio saugumo ekosistemai skirta platforma, kuria siekiama suburti aktyvią kibernetinio saugumo bendruomenę, sudarytą iš verslo, viešojo sektoriaus ir mokslo atstovų.

Dalyviai: Dominykas Kugelevičius, Rasa Mončiunskaitė

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Lietuvos pranašumų puslaidininkių ir optoelektronikos sektoriuose įvertinimas

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Projekto tikslas – identifikuoti regioninius Lietuvos pranašumus puslaidininkių ir optoelektronikos sektoriuose; pateikti Lietuvos vertės pasiūlymą TUI pritraukimui. 

Dalyviai: Barbora Sharrock, Rokas Klioštoraitis

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Fizinių asmenų galimybės prisidėti prie kultūros finansavimo

LR Kultūros ministerija

Projekto tikslas – išsiaiškinti, kokiais būdais fiziniai asmenys gali prisidėti prie kultūros finansavimo ir kaip tam sukurti palankesnes sąlygas.

Dalyviai: Giedrė Pociūtė, Ieva Mikutavičiūtė

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Lietuvos susisiekimo sektoriaus inovacijų plėtros potencialas

LR Susisiekimo ministerija

Projekto tikslas – ištirti Lietuvos susisiekimo sektoriaus inovacijų ekosistemos augimo potencialą ir paruošti rekomendacijas bei pilotinį sprendimą šiam augimui skatinti.

Dalyviai: Viktorija Orlovaitė, Benediktas Girdvainis