Bendradarbiavimo tarp kultūros ir kūrybinių industrijų bei kitų sektorių didinimas skatinant socialinių inovacijų kūrimąsi

Problema

Globalizacijos ir visuomenės pokyčių (automatizacijos, robotizacijos, vartotojų poreikių kaitos, amžėjančios visuomenės, geopolitinių rizikų didėjimo) bei procesų nulemtų iššūkių kontekste socialinės inovacijos įgauna ypatingą svarbą, kaip priemonė jų sprendimui, kartu reikšmingai prisidedanti ir prie ekonomikos stiprinimo.

Didėjantis socialinių inovacijų poreikis atsispindi ir ES iniciatyvose, pavyzdžiui, Europos socialinis fondas + Socialinių inovacijų iniciatyvoje, kartu atkreipiamas dėmesys į kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) potencialą jų kūrime. 2021–2027 m. ES fondų investicijų programoje Lietuvai numatytas finansavimas didinti KKI indėlį į tvarią ir socialiai atsakingą ekonomiką, o Lietuvos strategijoje „Lietuva 2050“  pažymima, jog socialinės inovacijos turi būti plėtojamos sutelkiant Lietuvos kultūros ir kūrėjų potencialą. KKI ir socialinės inovacijos yra sujungiamos ir Sumaniosios specializacijos koncepcijoje, kaip viena iš prioritetinių krypčių, į kurią turėtų būti kreipiami valstybės ištekliai.

Vis dėlto, KKI potencialas kuriant socialines inovacijas vis dar nėra išnaudojamas. ES kultūros ir kūrybinio sektoriaus politikos tyrime nustatyta, kad socialinių inovacijų kūrimas, pagrįstas tarpsektoriniu bendradarbiavimu su KKI, yra viena iš keturių įtampos sričių ES politikoje. Nors pripažįstama  socialinių inovacijų svarba, tačiau vis dar nėra išvystyta jų kūrimui tinkama sistema ir būtinas tarpsektorinis bendradarbiavimas.

Remiantis atlikta KKI plėtros bei socialinių inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo priemonių analize Lietuvoje, matyti, jog KKI ir socialinių inovacijų sinergijai trūksta politinio dėmesio. Teoriniame lygyje – Lietuvos 2021–2030 kultūros ir kūrybingumo plėtros programoje – pabrėžiama, kad nėra išnaudojamas KKI potencialas kurti inovatyvias socialines paslaugas, todėl tai turi būti sprendžiama. Tačiau praktikoje – Kultūros ministerijoje nėra suformuotos KKI ir socialinių inovacijų politikos, pasigendama problemas ir iššūkius spręsti siekiančių gairių ir (ar) programos, trūksta kitų nuoseklių veiksmų.

Tad atsižvelgus į dabartinę situaciją Lietuvoje, tampa akivaizdu, jog socialinių inovacijų kūrimas – valstybei itin aktuali, tačiau neišnaudota galimybė. Trūksta tinkamų sąlygų sklandžiam KKI ir kitų sektorių bendradarbiavimui, kuris skatintų socialinių inovacijų kūrimąsi, užtikrinimui. Bendradarbiavimo tarp KKI ir kitų sektorių didinimas leistų kurti inovacijas, stiprintų KKI potencialą Lietuvoje ir šių industrijų konkurencingumą, skatintų tarpsektorinį žinių dalijimąsi ir taip prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos augimo ir progresyvaus visuomenės vystymosi.

Tikslas

Projekto tikslas – skatinti socialinių inovacijų kūrimąsi remiantis bendradarbiavimu tarp KKI ir kitų sektorių.

Dalyviai

2024/25

Gustas Navickas

2024/25

Šarūnė Abromaitė