Grįžti
Naujienos23 June 2022

undefined

Viešųjų erdvių pokyčiai mieste: savivaldybė miestiečių poreikius ignoruoja ar nežino, kaip paklausti?

Vilniuje pasikeitus Spartos autobusų stotelės pavadinimui į Vienaragių dalis vilniečių liko nustebę, kodėl tokie sprendimai priimami nepasitarus su miestiečiais? Dažnas įsitikinimas, kad „Savivaldybei miestiečių nuomonė neįdomi“. Vis dėlto, 2021 metų programos „Kurk Lietuvai“ atlikta visų Lietuvos savivaldybių apklausa rodo, kad formuojant viešąsias erdves savivaldybėms miestiečių poreikiai svarbūs, tačiau įtraukiant gyventojus specialistams koją pakiša eilė iššūkių. Tyrimo duomenimis, 58 iš 60-ties savivaldybių mato naudą visuomenės dalyvavime, tačiau nelabai žino, kaip tai daryti. Susipažinkite su 5-iomis priežastimis, kodėl savivaldybės specialistų ir miestiečių dialogas dėl viešųjų erdvių projektų dažnai šlubuoja.

5. Nežinome, kaip organizuoti dalyvavimo procesus – 11 % respondentų

Visuomenės įtraukimas yra ne vienas renginys, bet procesas, kurio organizatorius turi gerai išmanyti grupės darbo metodus, įvairius dialogo įrankius, darbo su skirtingomis suinteresuotomis šalimis aspektus. Gali sakyti, kad tai – atskira specialybė. Taigi, visuomenės įtraukimas reikalauja žinių ir praktikos, o daugelis savivaldybių darbuotojų šių žinių neturi. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ir Slovėnijoje galime rasti atskirą su visuomenės įtraukimu dirbančių specialistų sektorių – tokios įmonės kaip „Soundings“ Londone ar „Prostorož“ Liublianoje – kurie teikia suinteresuotų šalių dialogo ir bendrakūros moderavimo paslaugas. Siekiant suteikti šias žinias „Kurk Lietuvai“ projekto „Miesto ir visuomenės dialogas: dalyvavimas viešųjų erdvių formavime“ metu sukurtas visuomenės įtraukimo gidas savivaldybėms, kuris tikimąsi padės spręsti žinių ir kompetencijų trūkumą savivaldybėse.

4. Nežinome, kaip sudominti miestiečius dalyvavimu viešųjų erdvių projektuose – 11 % respondentų

Sudominti miestiečius galimybe įsitraukti gali padėti miesto politikai ir savivaldybėje dirbantys komunikacijos specialistai. Taigi, siekiant įtraukti visuomenę svarbus skirtingų savivaldybės skyrių bendradarbiavimas. Tiek viešosios erdvės projektą įgyvendinantis skyrius (architektūros, miestovaizdžio ar kt.), tiek komunikacijos specialistai ir miesto taryba bei meras turi tikėti visuomenės įtraukimo potencialu ir kartu stengtis sukurti procesą, kuris būtų miestiečiams matomas ir aiškus. Pritrūkus bendradarbiavimo ir tikėjimo viduje, pavieniams specialistams pritrūksta žinių, kaip sudominti miestiečius dalyvavimo galimybėmis.

3. Nežinome, kaip finansuoti visuomenės įtraukimą – 24 % respondentų

Tiesa, kad Europos Sąjungos (ES) finansinėse priemonėse, kuriomis įgyvendinami viešųjų erdvių projektai, nėra numatytų resursų visuomenės įtraukimui finansuoti, tačiau galvojant apie visuomenės dalyvavimo finansavimą nereikėtų apsiriboti išoriniais šaltiniais. Minimalios dialogo su visuomene priemonės, tokios kaip apklausos ar susitikimai su aktyviais miestiečiais, didelių finansinių resursų nereikalauja ir gali būti finansuojamos savivaldybės biudžeto lėšomis. Tuo labiau, kuo dažniau įgyvendinami dialogo procesai, tuo savivaldybės darbuotojams aiškiau kaip juos įgyvendinti – nuolat praktikuojant kelis dialogo įrankius, su laiku jie įgyvendinami vis efektyviau ir kokybiškiau.

2. Manome, kad visuomenės įtraukimas per ilgai užtrunka – 32 % respondentų

Kaip minėta anksčiau, viešųjų erdvių projektai dažnai įgyvendinami pasitelkiant ES finansavimo mechanizmus, kurie nustato konkretų laiko tarpą, per kurį turi būti įgyvendintas projektas. Pavėlavus, finansavimas gali būti nutrauktas. Tačiau galvojant apie dialogą su visuomene iš anksto, šį procesą galima įgyvendinti dar iki projekto pradžios. Kita susijusi problema, įsitikinimas, kad įtraukiant visuomenę bus įsivelta į diskusijas, kurioms nebus pabaigos. Vis dėlto, visuomenės įtraukimo į viešųjų erdvių projektus praktika Jungtinėje Karalystėje ir Olandijoje rodo, kad galvojant apie visuomenės dalyvavimą metodiškai bei įtraukiant visuomenę į procesą pradiniuose projekto etapuose, galite efektyviau valdyti laiką ir pasiekti puikių rezultatų neviršijant numatytų laiko terminų.

1. Pastebime, kad miestiečiai vangiai dalyvauja – 68 % respondentų

Dažniausiai sutinkamas iššūkis įtraukiant visuomenę – mažas įsitraukimas. Turbūt tai yra jau prieš tai aptartų iššūkių pasekmė. Tinkamai nesuplanavus ir neiškomunikavus galimybės įsitraukti miestiečiai apie tai sužino per vėlai arba visai nesužino. Taip pat gali būti, kad visuomenės nariai nesupranta į ką yra kviečiami arba nagrinėjama teritorija yra jiems neaktuali. Nepadeda ir tai, kad Lietuvoje dar nėra nusistovėjusios dalyvavimo viešųjų erdvių projektuose tradicijos. Turbūt tik nedaugelis iš skaitytojų yra dalyvavę projektinių pasiūlymų viešinime, kūrybinėse dirbtuvėse ar apklausoje, kur būtų sprendžiamas artimos miesto aikštės, skvero ar gatvės likimas. Tačiau kuo toliau, tuo labiau Lietuvoje stebimi aktyvių vietos bendruomenių protestai, kurie rodo, kad miestiečiai nori dalyvauti sprendžiant jų gyvenamos vietos aplinką. Pavyzdžiui, būtent visuomenės protestai prieš Sapiegų ir Reformatų parkų rekonstrukcijas Vilniuje paskatino Vilniaus miesto savivaldybę 2019 m. patvirtinti aprašą, kuriuo gyventojai į želdynų projektus turi būti įtraukiami ne tik viešinant projektinius pasiūlymus, bet dar tik svarstant užduotį architektui – tai yra projekto pradžioje.

Kaip teigia „Kurk Lietuvai“ projekto „Miesto ir visuomenės dialogas: dalyvavimas viešųjų erdvių formavime“ vadovės Beatričė Umbrasaitė ir Giedrė Puzinauskienė: „Apibendrinant tyrimo rezultatus galime teigti, kad savivaldybių specialistai susiduria su žinių ir patirties stoka įtraukiant gyventojus. Taip pat organizuoti dalyvavimo procesus trukdo išankstiniai neigiami įsitikinimai: nespėsim, nesuvaldysim, neturim finansų.“ Vis dėlto, kaip pateikta tyrimo apžvalgoje, savivaldybės specialistams veikiant kartu ir matant visuomenės įtraukimo naudą, o miestiečiams būnant aktyviems visus šiuos iššūkius galima įveikti. Kalbant apie žinių trūkumą, kaip įtraukti visuomenę, projekto vadovės kviečia savivaldybių specialistus susipažinti su metodiniu gidu savivaldybėms, kuriame pateikiama praktinė informacija, kaip organizuoti visuomenės dalyvavimo procesus atsižvelgiant į kiekvieno viešosios erdvės projekto unikalias aplinkybes. Gidas yra nemokamas ir prieinamas „Kurk Lietuvai“ svetainėje.

Straipsnyje pateikiami 37 Lietuvos savivaldybių atsakymai į klausimą, kuriame respondentų buvo prašoma pažymėti 3 svarbiausias problemas (didžiausius iššūkius), su kuriomis jie susiduria organizuodami visuomenės įtraukimą į miesto viešųjų erdvių projektavimą. Visi šie respondentai apklausoje pažymėjo, kad rengiant viešųjų erdvių projektus įtraukia visuomenę daugiau nei projektinių pasiūlymų viešinime. Likusios 23 savivaldybės apklausoje teigia, kad visuomenę įtraukia tik projektinių pasiūlymų etape, todėl joms klausimas apie visuomenės dalyvavimą nebuvo užduotas. Visus apklausos rezultatus rasite „Kurk Lietuvai“ puslapyje.