undefined

Šiuo metu Europos Komisija rengia vadinamąją Teisės taisyti direktyvą. Jos tikslas – paraginti vartotojus taisyti sugedusius daiktus (kai tai yra įmanoma) ir palengvinti taisymo sąlygas. Taip žemyne siekiama skatinti žiedinę ekonomiką ir mažinti įvairių atliekų apimtis.

Pasak „Kurk Lietuvai“ komandos, analizuojančios taisymo sektoriaus padėtį, tinkamas gaminių dizainas yra žiedinės ekonomikos pagrindas. Gamintojų sprendimai, priimti projektavimo etape, nulemia, kiek laiko daiktas tarnauja ir ar įmanoma jį sutaisyti taip, kad tai ekonomiškai apsimokėtų.

Kokios yra Lietuvos taisymo sektoriaus perspektyvos? „Kurk Lietuvai“ projektų vadovės Gintarė Petrauskaitė ir Rūta Kukulskytė, išanalizavusios Lietuvos ir ES situaciją, išskyrė šias šalies galimybes:

• tvaresni įpročiai vartotojams sutaupytų pinigų ir sumažintų valstybės atliekų kiekį, didintų daiktų atnaujinimo paslaugų paklausą,
• Lietuvoje jau egzistuoja maržos PVM schema, kurią tinkamai išnaudojus didėtų atnaujintojų rinkos konkurencingumas,
• 2021–2027 m. laikotarpis – puiki proga pasinaudoti ES struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinant atliekų prevencijos ir daiktų taisymo skatinimo iniciatyvas,
• nė viena ES valstybė nėra nusimačiusi strateginių taisymo rinkos tikslų. Pasirengusi planus ir įgyvendinimo stebėsenos mechanizmus Lietuva taptų šios srities lydere,
• išplėtojus paruošimo naudoti pakartotinai infrastruktūrą, būtų įgalinami ekonomiškai nesaugūs gyventojai, kuriamos naujos darbo vietos,
• plėtojant motyvuojančią elektronikos surinkimo sistemą, daugėtų resursų gaminių atnaujinimui ir perdirbimui,
• viešajame sektoriuje skatinant pakartotinį turto naudojimą, būtų galima sutaupyti valstybės biudžeto lėšas,
• ES mažėjant taisytojų, plečiasi galimybės taisytinų daiktų srautą iš užsienio nukreipti Lietuvos paslaugų teikėjams,
• ES didėjant susidomėjimui atnaujinta elektronikos įranga, Lietuvoje auga šio verslo plėtros potencialas.

Taisymo sektoriaus plėtra, anot projekto vadovių, atneštų keleriopą naudą, tačiau esama kliūčių, galinčių stabdyti šį progresą.

„ Siekiant paskatinti vartotojus taisyti sugedusius daiktus, visų pirma, daiktai turi būti gaminami taip, kad juos būtų įmanoma taisyti ir tai ekonomiškai apsimokėtų. Šiuo metu daugelio produktų dizainas to neužtikrina. Tai yra vienas didžiausių iššūkių siekiant keisti visuomenės nuostatas vartotojiškumo atžvilgiu“, – sako G. Petrauskaitė. „Taisymo paslaugos vartotojams turėtų būti kiek įmanoma patogesnės. Efektyvios žiedinės ekonomikos sukūrimui reikalinga išplėtota infrastruktūra, ekonominių paskatų ir  taisymo bei pakartotinio naudojimo skatinimo sistemos“, – priduria R. Kukulskytė.

Plačiau su projekto vadovių atlikta Lietuvos taisymo sektoriaus stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analize (SSGG) galite susipažinti paspaudę šią nuorodą. Ši analizė atlikta Teisingumo ministerijoje įgyvendinant projektą „Tvarus vartojimas: kaip paskatinti vartotojus taisyti sugedusius daiktus?“.