Sprendimas Lietuvai: sparti gamybos robotizacija didintų našumą ir darbo vietų skaičių
Nuotraukoje: R. Klioštoraitis ir Lukas Charitonovas. Gretės tvarkūnaitės nuotr.
Matuojant Europos Sąjungos darbo našumo rodiklius, Lietuva neturi kuo pasigirti – esame silpni „vidutiniokai“, atsiliekantys nuo tokių šalių kaip Estija, Slovėnija, Čekija ar Malta.
2021 metų „Eurostat“ duomenimis, Lietuva iš 27 ES narių užėmė 18 vietą pagal vieno asmens darbo našumą.
Silpni našumo rodikliai dažnai koreliuoja su tuo, kaip šalyje išvystyta pramonės automatizacija. Tarptautinės robotikos federacijos atlikta analizė rodo, kad Lietuvoje 10 tūkst. gamybos darbuotojų tenka 20 robotų, ES vidurkis – 208. Europoje pirmauja Vokietija (415 robotų), Švedija (343 robotai), Šveicarija (296 robotai).
Buvusių programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovų Roko Klioštoraičio ir Luko Charitonovo teigimu, valstybės pozicijas sustiprintų ir tarptautinį konkurencingumą padidintų spartesnė pramonės robotizacija. Pasak jų, tam reikia jungtinių ne tik valstybės, bet ir verslo pastangų.
Įgyvendindami savo projektą „Investuok Lietuvoje“ atlikote išsamią gamybos sektoriaus analizę. Kodėl Lietuvoje pramonės robotizacijos, kitaip automatizacijos, lygis toks žemas?
R. Klioštoraitis: Tokia situacija yra susijusi su mūsų pramonės specifika. Lietuvoje nėra daug automobilių ar elektronikos gamybos įmonių. Paprastai, būtent šiose pramonės šakose robotų skaičius gamyboje yra didžiausias, tad, neturint šių industrijų, sunku lygintis su šalimis, kuriose šie sektoriai yra plačiai išvystyti.
Kita priežastis – didelė Lietuvos pramonės dalis dirba užsakomosios gamybos principais. Įmonės rinkoje stengiasi konkuruoti inžineriniais gebėjimais, kai produktas yra pritaikomas prie kliento poreikių. Toks modelis šiuo metu yra konkurencingas, tačiau žemas produktų standartizavimo lygmuo trukdo diegti automatizuotus sprendimus.
L. Charitonovas: Esame mažaserijinės gamybos šalis – gaminame daug, tačiau skirtingų produktų. Robotizuoti tokią pramonę yra brangu, nes reikia daugiau ir skirtingų įrenginių, dažnai tenka perkonfigūruoti įvairius techninius parametrus. Be to, Lietuva istoriškai pasižymėjo žemesniu darbo užmokesčiu, o tai lėmė mažesnį automatizacijos patrauklumą nei šalyse, kuriose išlaidos darbuotojų atlyginimams didesnės.
Tiek tarptautinės organizacijos, tiek Lietuvos ekspertai (-ės), teigia, kad būtina skatinti šalies gamybos automatizacijos procesus. Kodėl?
L. Charitonovas: Pramonės automatizavimas teigiamai veikia šalių ekonomiką: kelia darbo našumo rodiklius, BVP ir vidutinį darbo užmokestį. Automatizacija mažina produkcijos savikainą ir taip gerina įmonių konkurencingumą. Dėl šių priežasčių gamybos robotizacija yra ilgalaikis ES ir Europos investicijų banko (EIB) prioritetas.
R. Klioštoraitis: Automatizacija laikoma vienu iš galimų sprendimų, potencialiai sprendžiančių kelias Lietuvos pramonės problemas. Pirma, robotizacija galėtų patenkinti trūkstamų darbuotojų poreikį.
Antra, paspartinę darbo našumą, prisidėtume prie Lietuvos ekonomikos transformacijos. Paprastai produktyvumo augimas Lietuvoje siekia 2 proc. per metus. Pasiremdama „Eurostato“ duomenimis, „Investuok Lietuvoje“ skaičiuoja, kad paspartinus našumo augimą iki 3,8 proc., 2050 metais šalies BVP būtų 63 mlrd. eurų (64 proc.) didesnis nei produktyvumui augant įprastu tempu. Augant BVP, iš esmės didėtų galimybės finansuoti tokias valstybės valdymo sritis kaip švietimas, sveikatos ar socialinė apsauga, gynyba.
Trečia, Lietuvos rinkoje yra susidariusi situacija, kai darbdaviai norėdami išlaikyti darbuotojus privalo jiems kelti algas, nors pastarieji nesukuria daugiau vertės. Toks našumu neparemtas darbo užmokesčio kilimas kelia įtampą ekonomikoje ir mažina mūsų įmonių konkurencingumą tarptautinėje erdvėje.
Tirdami tarptautines robotizacijos tendencijas pastebėjote, kad gamybos automatizacija ne mažina, bet didina darbuotojų skaičių. Kaip tai vyksta?
R. Klioštoraitis: Visų pirma, trumpuoju laikotarpiu, robotai padeda spręsti darbo jėgos trūkumo problemą, ypač aktualią gamybos sektoriuje. Jei jau užimta darbo vieta yra automatizuojama, tai sudaro sąlygas pakelti žmogaus kvalifikaciją. Paprastai tariant, jis apmokomas naudotis robotu ir taip kyla jo našumas. Kitas sprendimas – darbuotojai, kurių darbą pakeitė automatizacija, gali laisviau užpildyti trūkstamas darbo vietas kitame tos pačios įmonės padalinyje.
Ilgalaikėje perspektyvoje darbuotojų skaičius auga tokiu pat principu. Vokietijos ekonomikos instituto studija rodo, jog šalies regionuose, kuriuose pramonė buvo stipriai automatizuota, poreikis kurti darbo vietas didėjo. Taip atsitiko todėl, kad įmonės buvo konkurencingesnės ir sugebėjo plėstis. Plėtrai reikėjo daugiau specialistų, kurių darbo vietos yra netiesioginė automatizacijos proceso pasekmė.
Sukūrėte robotizacijos naudų įsivertinimo įrankį, skirtą verslo įmonėms. Kodėl jo reikėjo?
R. Klioštoraitis: Įgyvendindami savo projektą susitikome su nemažai robotikos ir gamybos įmonių, bendravome su Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos atstovais. Per šiuos susitikimus vis pasikartodavo mintis, kad šalies įmonės ne visada yra įsigilinusios į robotikos specifiką, dažnai viduje nenori diegti automatikos sprendimų dėl nepagrįstų baimių. Mūsų įrankis turėtų padėti šias baimes išsklaidyti.
L. Charitonovas: Paprastai tariant, mūsų įrankį sudaro lengvai prieinamas gamybos automatizavimo rizikų ir naudų sąrašas. Jis leidžia apskaičiuoti robotizacijos atsiperkamumą ne tik pagal pakeistas darbo valandas, bet ir tokius aspektus kaip lėšų taupymas, darbuotojų pasitenkinimas, galimybė kelti darbo užmokestį ir kt.
Iš įmonių ne kartą girdėjome, kad neturint daug patirties, sunku įsivertinti pranašumus ir trūkumus, tiksliai apskaičiuoti tokio projekto atsiperkamumą. Kelios įmonės pasidalijo savo praeities pavyzdžiais, kai neteisingai įvertinusios galimas perspektyvas, atmetė naudingus automatizavimo projektus. Viliamės, kad mūsų įdirbis padės išvengti tokių situacijų.
Ar Lietuvai reikia nacionalinės robotizacijos strategijos?
L. Charitonovas: Matome akivaizdų Lietuvos pramonės automatizavimo potencialą, tačiau šiuo metu valstybės lygmeniu nėra jokių šį procesą skatinančių priemonių. Tikėtina, kad valstybės parama padėtų greitinti robotizacijos tempą. Kadangi gamybos automatizavimas yra ES ir EIB prioritetas, šiems procesams numatytos ir finansinės paskatos. Kaip valstybė tikrai galėtume jomis pasinaudoti nusimatę konkrečią viziją ir žingsnius, vedančius jos įgyvendinimo link.
Daugiau informacijos:
Izabelė Švaraitė
Rinkodaros ir komunikacijos projektų vadovė
Mob. +370 61853358
izabele.svaraite@investlithuania.com
kurklt.lt
