Pusmetį galiojančios „skolų atostogos“ keičia Lietuvos įsiskolinimų politikos kryptį

Rokas Keršys. „Kurk Lietuvai“ archyvo nuotr. 

2024 metų pabaigoje Lietuvoje įsiteisėjo „skolų atostogos“, leidžiančios pusmečiui sustabdyti skolų išieškojimą. Nors šia galimybe kol kas pasinaudojo palyginus nedaug žmonių, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vyriausiasis patarėjas Rokas Keršys tiki, kad ši priemonė padės sumažinti šešėlį darbo rinkoje.

Paprastai tariant, „skolų atostogos“ yra laikotarpis, per kurį iš dirbančio skolininko nėra išieškoma skola – šiuo laikotarpiu visas atlyginimas lieka žmogui. „Skolų atostogomis“ gali pasinaudoti bent pusmetį nedirbę asmenys, kurie užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir pradėjo dirbti. Šia priemone jau pasinaudojo apie 200 žmonių, nors oficialius reikalavimus, Užimtumo tarnybos duomenimis, atitinka daugiau nei 4000 asmenų.

Bausmės neveikia

R. Keršio teigimu, pagrindinis „Kurk Lietuvai“ programoje atsiradusios „skolų atostogų“ idėjos tikslas – skatinti įsiskolinusių asmenų užimtumą legalioje darbo rinkoje. „8 iš 10 skolininkų oficialiai nedirba, o tai reiškia, jog jų skolos niekada nebus išieškotos. Tai – niekam nenaudinga: prarandama skola, kyla valstybės socialinės išlaidos, vykdoma mažiau ekonominės veiklos ir surenkama mažiau mokesčių“, – sako jis. Kaip neigiamas pasekmes SADM atstovas įvardija ir išsivystančią skolininkų priklausomybę nuo socialinės paramos sistemos, galimą patekimą į nesaugius nelegalaus darbo santykius, be to, skolų keliamas finansinis stresas didina socialinės atskirties ir psichikos sveikatos problemų riziką.

„Skolų atostogos siekia ilgai nedirbusiems skolininkams suteikti laiko integruotis į darbo rinką, „atsistoti ant kojų“, ieškoti finansinės ir psichologinės pagalbos, susisisteminti turimas skolas ir susidėlioti jų gražinimo planą, susiplanuoti namų ūkio biudžetą“ – pasakoja R. Keršys.

„Skolų atostogų“ įvedimas žymi pokytį Lietuvos skolų politikoje. Iki tol, pasak R. Keršio, skolininkus buvo siekiama „auklėti“ baudžiamuoju ar atgrasomuoju būdu – didelės išskaitos ir platūs antstolių įgaliojimai turėjo sukelti greitai augančios skolos baimę. „Praktikoje tai nepasiteisino. Skolininkų, ypač nedirbančių, skaičius ir skolos augo dešimt kartų sparčiau nei antstolių išieškoma suma“, – sako ekspertas.

Lietuvos antstolių rūmai gana skeptiškai vertino ne tik „skolų atostogų“, bet ir kitų lengvatų skolininkams siūlymus. R. Keršys mano, kad tokį požiūrį lemia keli veiksniai. Pirma, vis dar paplitusios nuostatos, kad skolininkai yra piktavaliai, „moraliai supuvę“ ir dėl to neverti valstybės pagalbos. Antra, tikima, kad po „skolų atostogų“, t. y., pasibaigus lengvatai, žmonės iš darbo rinkos pasitrauks.

„Sunku įžvelgti neigiamas „skolų atostogų“ pasekmes – jos naudingos visiems. Ilgalaikių bedarbių skolos ir taip nebuvo išieškomos, tad antstoliai nieko nepraranda asmeniui naudojantis „skolų atostogomis“. Jei po jų žmogus iškris iš darbo rinkos, jis tiesiog grįš į buvusį status quo, tačiau kiekvienas įsidarbinęs asmuo bent jau pusmetį užsiima ekonomine veikla, moka mokesčius, užmezga santykius su valstybės institucijomis. Tai didina reintegracijos galimybes ir, bet kokiu atveju, yra geriau nei minėtasis status quo“, – pabrėžia jis.

Įkvėpė Jungtinė Karalystė

Skolų atostogas taikyti Lietuvoje R. Keršys sugalvojo dalyvaudamas „Kurk Lietuvai“ programoje. 2023 metais SADM jis įgyvendino projektą „Perteklinių skolų sprendimų taikymas“. Tuomet jis ieškojo būdų, kaip spręsti įsiskolinimo problemą žmonėms suteikiant paskatas grįžti į darbo rinką.

Įgyvendindamas projektą, R. Keršys atliko gerųjų praktikų analizę. Panašias programas taiko kelios šalys, tačiau didžiausią įtaką Lietuvos mechanizmui padarė Jungtinės Karalystės pavyzdys. 2021 metais Anglijoje ir Velse startavo „skolų atokvėpio“ (angl. „breathing space scheme“) programa. Ši priemonė taikoma dviem atvejais: 1) kai žmonėms sunku susitvarkyti su savo įsiskolinimais (atokvėpis trunka 60 dienų); 2) kai skolininkai patiria psichikos sveikatos krizę (atokvėpis trunka, kol žmogus gauna su krizės įveikimu susijusį gydymą + 30 dienų).

Ieškodamas sprendimo, jis taip pat organizavo fokus grupes su socialiniais darbuotojais, Užimtumo tarnybos bei savivaldybėse dirbančiais atvejo vadybininkais (-ėmis), konsultavosi su nevyriausybinių organizacijų atstovais ir atstovėmis. „Šie specialistai, tiesiogiai dirbantys su skolininkais, geriausiai supranta esamų problemų šaknis. Paklausti, kodėl skolininkai nenori dalyvauti darbo rinkoje ir grąžinti skolas, jie dažniausiai teigdavo, jog pagrindiniai veiksniai yra motyvacijos stoka ir beviltiškumo jausmas. Vos įsidarbinę skolininkai praranda beveik visą atlygį“, – prisimena R. Keršys. Jis priduria, kad finansinis stresas ir skurdo rizika yra suprantamos priežastys, kodėl žmonės vengia legalaus darbo: „Atsižvelgdami į tai nusprendėme, jog siekiant motyvuoti skolininkus grįžti į darbo rinka būtina jiems suteikti finansinių paskatų ir laiko įsivažiuoti.“

Daugiau informacijos:

Izabelė Švaraitė
„Kurk Lietuvai“ rinkodaros ir komunikacijos projektų vadovė
Mob. +370 61853358
izabele.svaraite@investlithuania.com
kurklt.lt