undefined

Prognozuojama, kad bioplastiko pramonė augs, tobulės ir įsitvirtins pasauliui judant tvarumo ir žiedinės ekonomikos link. Tuo įsitikinusi rinkos analizę atlikusi „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė, biofizikos mokslų daktarė Rasa Mončiunskaitė.

Aplinkai draugiškesnė alternatyva

Bioplastiku vadinamas toks plastikas, kuris yra pagamintas iš biologinės kilmės medžiagų (pavyzdžiui, kukurūzų, bulvių, medienos, dumblių biomasės) ir / arba yra bioskaidus, t. y., jis suyra veikiant mikroorganizmams.

„Bioplastikų pasirinkimas – itin didelis. Vieni savo struktūra gali būti identiški tradiciniams, kiti – pranašesni būtent todėl, kad savo savybėmis skiriasi nuo įprasto plastiko“, – sako dr. R. Mončiunskaitė.

Vienas didžiausių bioplastiko pranašumų yra tai, kad jis dažnai gaminamas iš atsinaujinančių žemės ūkio žaliavų. Tokia gamyba yra mažiau tarši nei tradicinio plastiko. Be to, daugėja skirtingų bioplastikų panaudojimo būdų. Jis naudojamas ne tik pakuočių ar žemės ūkio pluoštų gamyboje – bioplastikas vis dažniau pasitelkiamas automobilių ir elektronikos pramonėse.

Pasak dr. R. Mončiunskaitės, bioplastiko industrija labai įvairi, tobulėja gamybos būdai, todėl jos produktai varijuoja nuo paprastų iki itin aukštą pridėtinę vertę kuriančių technologijų.

Iššūkiai ir galimybės

Nors bioplastiko pramonė auga ir ateityje jos reikšmė tik didės, esama iššūkių, kurie lėtina šį progresą. Viena pagrindinių kliūčių – nekonkurencinga kaina. Dažnai bioplastiko gamyba yra brangesnė nei tradicinio plastiko. Biologinės kilmės žaliavų tiekimo grandinės dar nėra tokios išvystytos, kaip iš naftos gaminamo plastiko, todėl svarbu sukurti mechanizmus, kaip optimizuoti gamybos sąnaudas.

Kadangi bioplastikas dažniausiai gaminamas iš tų pačių žaliavų, kurios naudojamos maistui, kyla grėsmė, kad didėjant bioplastiko poreikiui jo gamyba pradės konkuruoti su maisto pramone. Be to, nėra suformuotos kai kurių bioplastikų perdirbimo praktikos.

Dr. R. Mončiunskaitės nuomone, šie iššūkiai yra erdvė išnaudoti su bioplastiko pramonės plėtra susijusias  galimybes.

Pasaulio kryptis aiški – mažinti tradicinio plastiko sunaudojimą ir jo sukeliamą taršą. Plastiko pramonės transformacijos – ta sritis, kuriai bus skiriama itin daug dėmesio. Europos Komisija bioplastiką įtraukė į 100 ateities inovacijų, iki 2038 metų potencialiai pasieksiančių itin platų vartojimą, sąrašą. Bioplastikų vystymas taip pat yra Europos žaliojo kurso ir kitų tarptautinių susitarimų dalis.

„Tvariais produktais suinteresuotos ne tik Europos institucijos, bet ir įmonės. Ekologiškų sprendimų paieška tampa geros reputacijos ženklu. Pavyzdžiui, baldų gamintoja „Ikea“ paskelbė, kad iki 2030-ųjų naudos tik perdirbtus arba iš atsinaujinančių žaliavų pagamintus plastiko produktus. Vartotojai nori ekologiškesnių gaminių, o verslas gali šią paklausą užpildyti“, – teigia dr. R. Mončiunskaitė.

Bioplastiko rinkos analizę ji atliko „Investuok Lietuvoje“ įgyvendindama projektą „Lietuvos biotechnologijų sektoriaus konkurencingumo pasaulinėje bioekonomikoje vertinimas“.