undefined

Autorė: Rūta Kukulskytė, „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė

Norime to ar ne, klimato krizės kontekste privalome galvoti, kaip sumažinti atliekų srautus, kad jų nereikėtų deginti taip švaistant energiją, jog nereikėtų mokėti už jų tvarkymą, tausotume ne tik finansinius, bet ir gamtos išteklius. Atsakymu sprendžiant šį iššūkį gali tapti pakartotinis daiktų naudojimas.

Šia kryptimi pirštu baksnoja ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, ir Europos Komisija (EK), ir Valstybės kontrolė. Pradėti veikti galėtume nuo pokyčių viešojo sektoriaus institucijų turto valdymo srityje.

EK vartotojų įsitraukimo į žiedinę ekonomiką elgsenos tyrimas parodė, kad siekį taikyti tvaresnę vartojimo praktiką dažnai iš viršaus (angl. top-down) skatina įmonės ir vyriausybinis reguliavimas, o ne individualių vartotojų iniciatyva. Valstybės lyderystės vaidmuo yra esminis formuojant tvarius vartojimo įpročius.

Europoje jau esama pavyzdžių, kaip valstybės institucijos praktiškai įgyvendina pakartotinio naudojimo principą.

Prancūzijos viešųjų pirkimų tvarka įpareigoja užtikrinti, kad bent 20 proc. įsigyjamų kompiuterių ir mobiliųjų telefonų būtų atnaujinti. Vos mažesnis už Kauną Kylio miestas šiemet tapo pirmuoju sertifikuotu Zero Waste (liet. atliekų nepaliekančiu) Vokietijos miestu. Sertifikatas Kyliui suteiktas todėl, kad miestas ėmėsi daugiau nei 100 atliekų prevencijos priemonių ir vadovaudamasis savivaldybės parengta Zero Waste strategija iki 2035 metų planuoja visas atliekas sumažinti 15 proc. Pirmą kartą 2002 metais atnaujintus kompiuterius įsigijusi Norvegijos Pietų Varangerio (norv. Sør-Varanger) savivaldybė dabar jau 90 proc. kompiuterinės įrangos perka iš elektronikos atnaujintojų.

Kokiu keliu galėtų eiti Lietuva? Galimos kelios alternatyvos:

1) Viešųjų pirkimų sistemos tobulinimas

ES lygiu pripažįstama, kad viešųjų pirkimų tobulinimas gali prisidėti prie tvaresnės turto valdymo politikos. Pavyzdžiui, Europos Parlamento teigimu, viešieji pirkimai yra pagrindinis veiksnys, galintis paskatinti ilgesnį gaminių naudojimo laiką. Europos aplinkos agentūra siūlo į viešuosius pirkimus įtraukti taisymo kriterijų. Taip galėtų būti skatinama ilgaamžių, pataisomų ir pakartotinai naudojamų produktų paklausa.

Be to, gerosios Lietuvos ir užsienio praktikos patvirtina, kad už tą patį biudžetą nuperkama atnaujinta ir nauja kompiuterinė įranga skiriasi savo kokybe. Perkant atnaujintą įrangą, gaunami patvarūs verslo klasės modeliai.

Lietuvos institucijos elektroniką paprastai įsigyja per Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) katalogą. Šiuo metu atnaujinta elektroninė įranga nėra įtraukta į šį katalogą, todėl viešuosius pirkimus įgyvendinančios institucijos negali pasirinkti tokio tipo įrenginių. Visgi, jau dabar perkančiosios organizacijos gali išreikšti norą įsigyti atnaujintą elektroniką CPO katalogo paraiškoje įrašydamos papildomo asortimento poreikį. Katalogo administratoriai, sulaukę užklausų, svarstytų galimybę į katalogą įtraukti ir atnaujintą elektroninę įrangą. Taip perkančiosioms organizacijoms būtų suteikiama galimybė viešuosiuose pirkimuose rinktis tvarią elektroniką.

2) Viešųjų aukcionų pertvarka

Kai įranga organizacijai tampa nebereikalinga ir jai nėra paklausos perdavimui patikėjimo teise, kitas žingsnis – parduoti įrangą per viešuosius aukcionus. Tai gali būti fiziniai aukcionai pačioje organizacijoje arba aukcionas Registrų centro internetinėje varžytinių sistemoje „Evaryztines.lt“.

Ši sistema yra labiau pritaikyta nekilnojamam arba didesnės vertės turtui. Vieno aukciono skelbimo kaina siekia beveik 48 eurus. Jei daiktas nėra nuperkamas, pinigai negrąžinami. Aukciono organizavimo kaštai ir administracinis krūvis yra priežastys, kodėl šiuo metu tai nėra optimalus variantas perparduoti nebereikalingą smulkią elektroniką, kitus mažesnės vertės daiktus. Visgi, siekiant skaidriai perparduoti mažesnės vertės valstybinį turtą, vertėtų atitinkamai pritaikyti e-varžytinių sistemą.

3) Teisiniai pokyčiai

Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, elektronikos atliekos dauginasi tris kartus greičiau nei Žemės gyventojai ir penkis kartus greičiau, nei spėjama jas perdirbti. JT šį reiškinį vaidina elektronikos atliekų cunamiu ir ragina skatinti ilgesnį šių gaminių naudojimą juos taisant bei atnaujinant.

Pagal esamą tvarką, Lietuvoje nebenaudojamas valstybės turtas keliauja tiesiai į perdirbimą be galimybės jį pakartotinai naudoti. Kai turto negalima perduoti ar parduoti per viešąjį aukcioną, jis yra nurašomas ir likviduojamas, t. y. išvežamas perdirbti. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nėra numatyta, kad nebereikalingą valstybės turtą būtų galima atiduoti į daiktų dalijimosi stoteles. Atitinkamai pritaikius teisinį reglamentavimą, nebenaudojamą viešąjį turtą būtų galima atiduoti gyventojams ir elektronikos atnaujintojams.

 

Rūta Kukulskytė yra tvaraus vartojimo entuziastė, programos „Kurk Lietuvai“  dalyvė. Šiuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje ji įgyvendina projektą „Pakartotinio elektronikos naudojimo skatinimas Lietuvos viešajame sektoriuje“.

 

Daugiau informacijos:
Izabelė Švaraitė
Rinkodaros ir komunikacijos projektų vadovė
Mob. +370 61853358
izabele.svaraite@investlithuania.com
kurklt.lt