Iš JK ir Austrijos sugrįžusios profesionalės: Lietuva stebina savo modernumu

Džiaugiamasi, kad pastaruosius penkerius metus į Lietuvą grįžta daugiau lietuvių, nei iš jos išvyksta. Ar grįžus, ypač po ilgesnio laiko, sunku iš naujo įsivažiuoti į lietuvišką kultūrą, darbo rinką, socialinį gyvenimą? „Kurk Lietuvai“ dalyvių, persikėlusių į šalį iš Jungtinės Karalystės ir Austrijos, teigimu, adaptuotis nebūtinai paprasta, tačiau dalyvavimas programoje šį procesą tikrai palengvina.

Džiugina modernumas, požiūris – ne visada

Programos „Kurk Lietuvai“ alumnė Rūta Kukulskytė, 2023-iaisiais iš Austrijos į Lietuvą su šeima grįžusi po 11 metų, manė, kad gyvenimas bus daug sudėtingesnis. „Studijuodama užsienyje susipažinau su savo vyru, jis austras. Kartu Austrijoje sukūrę šeimą sutarėme, kad grįšime į Lietuvą metams, kol vaikai dar maži. Galvojau, kaip mes galime nuspręsti visam laikui likti gyventi Austrijoje, jei net nežinome, kaip atrodytų mūsų gyvenimas Lietuvoje. Bandomasis laikotarpis susiklostė labai gerai, jau greitai bus dveji metai, kaip mes čia“, – sako ji.

Pasak Rūtos, Vilniuje gyvena nemažai tarptautinių šeimų, todėl integruotis buvo gana paprasta – vyras lankė lietuvių kalbos kursus, rado darbą multikultūrinėje aplinkoje, vaikų darželio bendruomenėje taip pat buvo šeimų su panašia patirtimi.

2024–2025 kartos „Kurk Lietuvai“ dalyvės Agnės Keršytės persikėlimo istorija kiek kitokia. Daugiau nei dešimtmetį gyvenusi Škotijoje ir Nyderlanduose, ji teigia, kad relokaciją komplikavo su „Brexit“ susijusios procedūros (pavyzdžiui, norint nuolat gyventi Lietuvoje, reikia iš naujo įgyti vairuotojo pažymėjimą), psichologiškai adaptaciją sunkina vis dar paplitę stereotipai ir menkinančios nuostatos. „Jaučiu, kad situacija Lietuvoje gerėja, bet vis dar išgirstu seksistiškų, rasistiškų, ksenofobiškų ar homofobiškų komentarų net ir profesinėje aplinkoje – dėl to darosi pikta ir liūdna, ne visada pakanka energijos su tuo kovoti“, – pastebi programos dalyvė.

Visgi, A. Keršytę džiugina tai, kad Lietuva užsienio valstybes galėtų nustebinti savo šiuolaikiškumu. Išvykstant Jungtinė Karalystė jai atrodė kaip pažadėtoji šalis – aukšta mokslo kokybė, aukšti pragyvenimo standartai, daugybė galimybių. „Dabar, bent jau Vilniuje, tiek daug dalykų atrodo geriau: visur švaru, žalia, turime gerus kelius, tvarkomi seni rajonai. Suprantu, kad sostinė juda greičiau nei kiti Lietuvos miestai, bet tas jausmas, kad situacija sparčiai gerėja yra stiprus ir psichologiškai svarbus. Kartais pagaunu save galvojant, kaip čia modernu. Pavyzdžiui, nors ir išgirstu skundų apie e-sveikatos sistemą, man atrodo labai šaunu, kad visus savo sveikatos duomenis gali ir pats matyti, ir žinai, kad gydytojai mato viską vienoje vietoje. Škotijai iki tokios sistemos dar labai toli“, – atkreipia dėmesį A. Keršytė.

Kodėl „Kurk Lietuvai“?

Šiuo metu kaip tik vyksta naujų „Kurk Lietuvai“ dalyvių atranka. Visi norintys kandidatuoti gali tai padaryti iki gegužės 5 d. Paklaustos, kodėl pernai ir užpernai nutarė dalyvauti šioje atrankoje, pašnekovės įvardija kelias skirtingas priežastis.

R. Kukulskytė pasakoja, kad „Kurk Lietuvai“ programos skelbimą pamatė visiškai atsitiktinai, bet projektų vadovės pozicijos aprašymas atrodė kaip tik jai – ji norėjo prasmingo ir įdomaus darbo. Kartu, dalyvavimas programoje tapo paskata keisti karjeros kryptį. „Tik besiruošdama „Kurk Lietuvai“ atrankai supratau, kad iki šiol artima tvaraus vartojimo pasaulėžiūra gali būti ir profesinis kelias. Nei tvarumo, nei žiedinės ekonomikos mano profesiniame lauke nebuvo, bet net nesvarstydama kitų alternatyvų abu programos projektus įgyvendinau šia tema ir dabar tęsiu darbus Aplinkos ministerijoje“, – teigia žaliųjų viešųjų pirkimų ekspertė R. Kukulskytė.

Apie programą A. Keršytė žinojo beveik nuo pat „Kurk Lietuvai“ pradžios. Ji domėjosi programos projektais, manė, kad tai – geras būdas grįžti į Lietuvą ir įgyvendinti norimus pokyčius. Visgi, apie grįžimą A. Keršytė nesvarstė, nes jos studijos, ir vėliau darbas, pakrypo į itin inovatyvią sritį – kalbos technologijas, tokias kaip autonominis kalbos atpažinimas, kalbos sintezė, mašininis vertimas ir pan. Lietuvoje ši ekosistemą ilgą laiką nebuvo išvystyta.

„Laikai keičiasi, dabar šių sričių specialistų bei verslų Lietuvoje daugėja, o ir aš pati, sukaupusi didesnę patirtį technologijų srityje, pradėjau keisti į jas požiūrį. Norėjosi nors trumpam nustoti kurti bei adaptuoti naujausius modelius ir padirbėti su technologijų bei inovacijų politika – taip užtikrinti, kad kurtume socialiai naudingus sprendimus, mažėtų viešojo sektoriaus atskirtis tarp esamų reglamentų ir technologinės pažangos“, – apie sprendimą dalyvauti programoje sako A. Keršytė, šiuo metu Ryšių reguliavimo tarnyboje įgyvendinanti projektą, skirtą ES dirbtinio intelekto akto įgyvendinimui.

 

Kurk Lietuvai“ – „Investuok Lietuvoje“ programa, kasmet į Lietuvos viešąjį sektorių pritraukianti įvairių sričių profesionalus, dažnai turinčius užsienio patirties. Per metus trunkančią programą dalyviai įgyvendina projektus, kuriais kuriamas proveržis žaliosios ekonomikos, dirbtinio intelekto, gyvybė mokslų ir kituose sektoriuose.

 

Daugiau informacijos:

Izabelė Švaraitė
Rinkodaros ir komunikacijos projektų vadovė
Mob. +370 61853358
izabele.svaraite@investlithuania.com
kurklt.lt