Automatizacijos perspektyvos Lietuvoje – ar robotai kompensuos darbuotojų trūkumą?

Ar automatizavimas gali tapti efektyviu atsaku į esamą ir būsimą pramonės darbuotojų trūkumą? Kaip automatizuoti sprendimai galėtų pakeisti Lietuvos darbo rinką? Būtent į šiuos klausimus vasario 20 d. atsakymo ieškos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje susirinkę ekspertai ir ekspertės.

Renginio organizatorė „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Viktorija Štarevičiūtė ir diskusijos moderatorius, Lietuvos inžinerijos pramonės asociacijos (LINPRA) verslo aplinkos vadovas Tomas Dovydaitis įsitikinę, kad automatizacija galėtų išspręsti dalį demografinių pokyčių keliamų iššūkių.

Amžėjimas – priežastis inovuoti pramonę

V. Štarevičiūtė, išanalizavusi robotizacijos tendencijas, atkreipia dėmesį, kad visuomenės amžėjimas ir spartėjanti gamybos automatizacija yra susiję, ypač ši sąsaja ryški ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. 2021 metais atliktas Masačusetso technologijos instituto ir Bostono universiteto mokslininkų tyrimas tai aiškina tuo, jog tokiose visuomenėse pradeda trūkti vidutinio amžiaus darbuotojų, kurie specializuotųsi atlikti rankines gamybos užduotis.

Lietuva šiame kontekste – ne išimtis. Pasak T. Dovydaičio, mažėjantis dirbančiųjų skaičius – augantis šalies gamybos įmonių iššūkis, skatinantis pasitelkti technologijomis grįstus sprendimus. „Pramonės sektoriai ieško inovatyvių būdų, kaip kompensuoti mažėjantį darbuotojų skaičių tuo pačiu didinant gamybos apimtis, gerinant kokybę ir mažinant sąnaudas“, – sako jis.

V. Štarevičiūtė mano, kad visuomenei amžėjant, reikės atliepti ne tik darbo jėgos trūkumo, bet ir kitus iššūkius. „Privalėsime užtikrinti kokybišką sveikatos priežiūrą, gerai veikiančią pensijų sistemą, tinkamą infrastruktūrą. Technologijos šias problemas galės išspręsti tik iš dalies. Visgi, turime automatizuoti tai, kas automatizuojama. Pramonės robotizacija, šiuo atveju, turi didelį potencialą auginti darbo našumą, kuris padėtų sparčiau vystytis ekonomikai“, – sako V. Štarevičiūtė.

Robotų įtaka darbo rinkai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija skaičiuoja, kad apie 9–11 proc. darbų Lietuvoje galėtų būti automatizuojami. Ką tokie skaičiai reiškia praktiškai?

V. Štarevičiūtės teigimu, statistika rodo, kad automatizacija keičia (ar, Lietuvos atveju, turi potencialo keisti) darbo rinkos struktūrą robotams ne pakeičiant žmonių darbą, bet jį papildant. „Nors automatizavimas išstumią dalį darbo vietų, tyrimai rodo, kad jis kartu ir kuria naujas pozicijas. Žmogaus darbas paprastai nėra tiesiog užduočių rinkinys – automatizuotas sprendimas asmenį gali pakeisti tik itin pasikartojančių, rutininių darbų sferoje“, – pastebi „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė.

T. Dovydaitis automatizacijos lemiamus pokyčius vertina teigiamai, nes jie suteikia galimybę Lietuvai tapti stipresne ekonomika. „Keičiasi darbo pobūdis, o ne darbo vietų skaičius. Atsiranda daugiau aukštos kvalifikacijos darbo vietų, tokių kaip IT specialistai, inžinieriai, duomenų analitikai. Automatizavimas taip pat sukuria galimybes darbuotojams įgyti naujų įgūdžių, o tai padeda stiprinti šalies konkurencingumą. Įmonės, kurios diegia inovacijas, ilgainiui tampa konkurencingesnės ir kuria naujas, gerai apmokamas darbo vietas“, – sako jis.

Įgyvendindama savo projektą „Mažėjančios darbo jėgos kompensavimas naujosiomis technologijomis“, V. Štarevičiūtė rėmėsi Vokietijos, vienos iš automatizuotos pramonės lyderių, patirtimi. Ši praktika rodo, kad automatizavimas, nors ir didina našumą ir kuria papildomą ekonominę vertę, gali sukelti įtampą darbo rinkoje – priešprieša gali kilti tarp aukštos ir žemos kvalifikacijos darbuotojų. „Automatizavimas, klasikine prasme, mažina žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojų poreikį. Todėl itin svarbiu dėmeniu tampa darbuotojų rengimas – tiek kalbant apie aukštojo mokslo ar profesinio rengimo, tiek persikvalifikavimo politiką“, – teigia V. Štarevičiūtė.

„Man patinka Švedijos užimtumo ministerijos pozicija. Šioje šalyje nebijoma naujų technologijų, veikiau, priešingai, seni ir neefektyvūs procesai laikomi grėsme. Prioritetas teikiamas ne darbo vietų išlaikymui, bet investicijoms į žmonių kvalifikacijos kėlimą dirbti naujus darbus“, – pasakoja „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė.

Automatizacija Lietuvoje: yra, kur tobulėti

Abu pašnekovai sutinka, kad gamybos automatizacija turi daug privalumų – ji padeda spręsti darbuotojų trūkumo problemą, didina efektyvumą, mažina sąnaudas, kuria saugesnę darbo aplinką. Visgi, automatizacijos lydere Lietuvos nepavadinsi. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metų pradžioje tik 3,6 proc. šalies įmonių naudojo pramoninius robotus. Šiuo atveju, Lietuva turi dar daug galimybių tobulėti ir stiprinti savo konkurencingumą pasaulio rinkose.

Priežastys, kodėl Lietuvos automatizacijos lygis yra žemesnis nei kitų šalių, T. Dovydaičio nuomone, yra kompleksiškos. „Pirma, ne visi gaminiai suprojektuoti taip, kad juos būtų lengva pritaikyti robotizuotiems procesams. Antra, kai kurios įmonės baiminasi dėl ilgalaikių investicijų atsiperkamumo, nors ilgainiui automatizavimas gali suteikti reikšmingų ekonominių privalumų“, –sako LINPRA atstovas.

„Nors robotizacija gali pareikalauti pradinių išlaidų, ilgalaikės naudos, tokios kaip padidėjusi gamybos kokybė, sumažėjusios klaidos ir geresnė našumo kontrolė, dažnai neatsveriamos iki galo“, – teigia jis. LINPRA verslo aplinkos vadovas taip pat pastebi, kad vis dar trūksta informacijos apie sėkmingas patirtis, paplitę klaidingi įsitikinimai, kad automatizacija tinkama tik didelėms įmonėms. „Realybėje daugelis mažų ir vidutinių įmonių sėkmingai diegia robotizacijos sprendimus“, – priduria T. Dovydaitis.

Įmonėms, svarstančioms diegti automatizuotus sprendimus, T. Dovydaitis siūlo atkreipti dėmesį į įvairias galimybės ir paramos priemones. Pavyzdžiui, viešai prieinamas įrankis „Pasiruošimas automatizuotai gamybai. Pagrindinių naudų ir rizikų rinkinys“ suteikia įmonėms galimybę įvertinti galimus automatizacijos kaštus ir vertės kūrimą. Tai – „Kurk Lietuvai“ komandos ir LINPRA bendradarbiavimo rezultatas, kuris gali padėti įmonėms priimti informuotus sprendimus ir efektyviau investuoti į naujas technologijas.

Be to, šalyje veikia Lietuvos robotikos ir automatikos klasteris, teikiantis papildomą pagalbą įmonėms, siekiančioms įsidiegti pažangias technologijas. „Klasteris ne tik padeda užtikrinti, kad investicijos į automatizavimą būtų kuo efektyvesnės, bet ir teikia praktinę pagalbą skatindamas technologijų mainus tarp įmonių. Klasteris taip pat turi narių ir kompetencijų duomenų bazę, galinčią pasiūlyti tinkamus partnerius ar tiekėjus pagal specifinius automatizavimo poreikius“, – apibendrina T. Dovydaitis.

Daugiau informacijos:

Izabelė Švaraitė
„Kurk Lietuvai“ rinkodaros ir komunikacijos projektų vadovė
Mob. +370 61853358
izabele.svaraite@investlithuania.com
kurklt.lt