Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

STEAM regioninio bendradarbiavimo stiprinimas

9 March 2020 - 4 September 2020

Problem

Pažangios pasaulio valstybės jau seniai telkia dėmesį į integruotą STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, kūrybiškumo ir matematikos) ugdymą, ypač mokyklose, taip siekdamos paruošti jaunąją kartą XXI a. iššūkiams, ugdyti problemų sprendimo ir kritinio mąstymo gebėjimus, tinkamai supažindinti moksleivius su karjeros STEAM profesijose galimybėmis bei užtikrinti visos šalies konkurencingumo ir produktyvumo augimą. Deja, nepaisant darbo rinkos poreikių ir šalies ekonomikos vystymosi, tik ketvirtadalis Lietuvos abiturientų renkasi tiksliųjų, gamtos, technologinių ir inžinerinių mokslų (STEM) specialybes. Vienas iš veiksnių, lemiantis tokį pasirinkimą, yra tai, jog dar mokyklose STEAM dalykai dėstomi remiantis formulėmis, teoremomis, aksiomomis, beveik nepateikiant gyvenimiškų pavyzdžių, aktualių kasdienių reiškinių paaiškinimų. Lietuvos moksleivių tarptautinio PISA testo, kuris apima teksto suvokimo, matematikos ir gamtos mokslų patikrinimą, rezultatai jau ne vienerius metus yra žemesni nei EBPO šalių vidurkis.

Taip pat, tarptautiniame inovatyvume indekse (2019) esame žemiau nei tikimasi pagal išsivystymo lygį, kartu su Jungtiniais Arabų Emyratais, Kataru, Omanu ir keliomis kitomis valstybėmis. Pažvelgus į stojančiųjų į aukštąsias mokyklas moksleivių rezultatus matosi, jog didžiuosiuose miestuose besimokančiųjų vidurkis yra aukštesnis nei tų, kurie mokosi regionuose. Be to, Lietuvoje, o taip pat ir Bulgarijoje, Estijoje, Lenkijoje, Serbijoje ir Ukrainoje, daugiau nei 15 % berniukų teigė norintys dirbti su IKT (informacinėmis komunikacijų technologijomis) susijusioje profesijoje, tuo tarpu daugiau nei 3 % mergaičių tokio noro neišreiškė nei vienoje iš PISA teste dalyvavusių šalių. Neformalus moksleivių švietimas Lietuvoje taip pat nėra plačiai orientuotas, dažniausiai pasirenkami ir finansuojami būreliai yra menų ir sporto – gamtamokslinės krypties būreliams skiriamas mažas dėmesys.

STEAM centrai yra inovatyvus būdas moksleivius supažindinti ne tik su gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) subtilybėmis, bet pažvelgti į tai kūrybiškai ir tarpdiscipliniškai, prijungiant menus ir dizainą (A). Tokiuose centruose Norvegijoje, Nyderlanduose, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ir kitose valstybėse moksleiviai jau beveik du dešimtmečius yra skatinami spręsti kompleksiškas problemas ir taip mokosi integruoti žinias iš skirtingų disciplinų, lavinti kritinį ir kūrybinį mąstymą, bei bendradarbiauti siekiant rezultatų. Taip ugdomas visapusiškas, lankstus ir nebijantis inovacijų žmogus.

Nors Lietuvoje jau veikia tokios iniciatyvos kaip STEAM mokyklų tinklas, STEAM atviros prieigos centrų steigimo procesas tęsiasi jau nuo 2015 metų. Šiemet (2020) buvo suplanuota atidaryti 10 STEAM centrų – po vieną kiekviename šalies regiono centre. 3 iš 10 centrų įsikurs didžiuosiuose miestuose prie Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos universitetų ir rūpinsis bendrųjų centrų veiklų metodikų parengimu. Likę 7 centrai bus įkurti Marijampolėje, Telšiuose, Tauragėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje ir Alytuje, kur teiks paslaugas viso regiono mokyklų moksleiviams ir mokytojams. Deja, šių centrų steigimas, dėl bendradarbiavimo regionuose trūkumo, nusikėlė mažiausiai metams.

STEAM iniciatyvos Lietuvoje yra orientuotos į ugdymo kokybės gerinimą, STEAM dalykų populiarinimą bei visų ugdymo proceso dalyvių – mokinių, mokytojų ir socialinių partnerių – įsitraukimą, kūrybinio potencialo didinimą. Būtent dėl to, kad STEAM iniciatyvos įtraukia įvairius socialinius partnerius ir visuomenės grupes, reikia, jog visos suinteresuotosios šalys bendradarbiautų, matytų vieningą STEAM centrų viziją ir suprastų jų veiklos potencialą bei naudą.

Goal

Atlikus Lietuvos STEAM ekosistemos apžvalgą ir išanalizavus gerąją užsienio praktiką steigiant ir palaikant STEAM centrus, paruošti regioniniams STEAM atviros prieigos centrams skirtą bendradarbiavimo su verslo, švietimo ir savivaldos atstovais modelį.