Regionų specializacija 2.0

Problem

Lietuvos regioninė plėtra ir regionų specializacija, kaip vieni svarbiausių valstybės teritorinio vystymo aspektų, yra įtraukti į Lietuvos teritorijos bendrąjį planą „Lietuva 2030“, 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą ir Lietuvos regioninės politikos Baltąją knygą. Šiuose strateginiuose valstybės dokumentuose yra keliami tikslai ekonominę plėtrą regionuose vykdyti atsižvelgiant į sukauptą ekonominės veiklos potencialą, pasisakoma už aiškiai apibrėžtas regionų ekonomines specializacijas. Regionų specializaciją skatina ir ES sanglaudos politika bei Sumaniosios specializacijos koncepcija, kurios akcentuoja šios prieigos naudą regionų efektyvumui, atsparumui iššūkiams ir atskirties mažinimui.

Nepaisant to, Lietuvos regionų ekonominė specializacija nėra nuosekliai įgyvendinama: Lietuvos teritorinio vystymo strategijos nėra susietos su ekonomine specializacija, trūksta vizijos ir įrankių jos išpildymui, o dabartinė institucinė sąranga neduoda norimų rezultatų: vos dvi Lietuvos apskritys siekia Lietuvos BVP vienam gyventojui vidurkį, o didžiausią ir mažiausią gyvenimo kokybės indeksą turinčių savivaldybių įverčiai skiriasi daugiau nei du kartus.

Nors 2018-aisiais visos 10 Lietuvos apskričių pristatė savo specializacijos kryptis, šiandieninei regionų plėtros politikai trūksta tęstinumo, o ją reglamentuojantys planai supanašėję, mažai dėmesio skiriama verslo aplinkos gerinimo, ekonominės plėtros ir specializacijos klausimams. Tuo tarpu, Europos Komisija sako, kad išsikeltą regionų specializacijos strategijos įgyvendinimą stabdo menki vietos ir regiono administraciniai gebėjimai, nedidelė finansinė nepriklausomybė ar nepakankamos paskatos pritraukti investicijų ir kurti darbo vietas.

Goal

Projekto tikslas – sukurti duomenimis ir sėkmingais užsienio pavyzdžiais paremtą regionų specializacijos modelį, kurio įrankiai ir paskatos užtikrintų tikslingesnę ir tvaresnę regionų ekonominę plėtrą.

Project files

Result

Participants

2024/25

Rytis Stankevičius

2024/25

Augustas Alekna